Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

J.Bideno inauguracijoje skaičiusios A.Gorman eilėraštis „Mes kopiam į kalvą“

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais dalinamės pasaulyje nuskambėjusios 22 metų poetės Amandos Gorman eilėraščiu, kurį specialiai išvertė Dovilė Kuzminskaitė. Galima sakyti, jog tai išskirtinis įvykis 2021-ųjų poezijai, mat per visą istoriją tokį siužeto posūkį rinkosi viso labo keturi JAV prezidentai Johnas F.Kennedis, Billas Clintonas, Barackas Obama bei šiais metais J.Bidenas. Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt
Amanda Gorman
Amanda Gorman / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

- Amanda Gorman

Mes kopiam į kalvą

dienai išaušus klausiam savęs

kur rasti šviesą šiam begaliniam šešėly

netektis kurią nešamės

jūra kurią turim pereit

stojom prieš žvėries pilvą

išmokom kad tylėjimas taikai nelygus

o taisyklės ir terminai

tai kas paprasčiausiai yra

nelygu teisybei

bet saulėtekis mūsų

net jei to ir nežinom

kažkaip išgyvenam

kažkaip iškentėm liudijom

tautą ne į šipulius skilusią

o tiesiog dar nepabaigtą

esam palikuonys šalies ir laiko

kur liesa juodaodė mergaitė

kilusi iš vergų užauginta vienišos motinos

gali svajoti tapt prezidente

ir staiga skaityt prezidentui

tiesa esam netobuli

tyrumas toli nuo mūsų

bet tai nereiškia

kad siekiame būti vieningi ir tobuli

siekiame būti vieningi

kad sukurtume šalį įsipareigojusią visoms kultūroms spalvoms

visiems žmogaus bruožams ir būties aplinkybėms

taip keliam žvilgsnį į tai kas prieš mus

ne tarp mūsų

mes ištrinam priešpriešas nes žinom

norėdami pirmiausia galvot apie ateitį

turim nepaisyti skirtumų

nuleidžiam rankas

kad galėtume siekti

vieni kitų rankų

siekiam nesužeisti nė vieno ir visus nuraminti

tegul bent Žemė pasako tai tiesa

net gedėdami augome

net kęsdami išlaikėme viltį

net pavargę bandėme

esame susieti amžiams pergalingi

ne todėl kad būtume nenugalimi

o todėl kad niekad daugiau nesileisim suskaldomi

raštai liepia įsivaizduoti

kad kiekvienas sėdi po savo vynuogienoju ar figmedžiu

ir niekas jam negresia

jeigu norime būti verti šito laiko

pergalė turi švytėti ne ašmenyse

o mūsų pastatytuose tiltuose

šio pažado reikia laikytis

kopiam į kalvą

jei tik išdrįsim

nes būti amerikiečiu reiškia daugiau negu paveldimą garbę

tai praeitis į kurią žengiam

ir būdas ją pataisyti

matėm jėgą galinčią suniokot mūsų tautą

o ne ją sunokinti

jėgą kuri suskaldytų mūsų šalį net jei tai reikštų atidėt demokratiją

taip beveik atsitiko

bet net jeigu galima trumpam atidėt demokratiją

jos negalima sutriuškinti amžiams

šia tiesa

šia ištarme tikime

mums žiūrint į ateitį

istorija žiūri į mus

čia tik išpirkimo amžius

iš pradžių mus bauginęs

jautėmės nepasiruošę būti

tokios baisios valandos įpėdiniais

bet net ir čia radom jėgų

pradėti naują skyrių

susikurti viltį ir juoką

taigi jei kažkada klausėme

kaip įveikt katastrofą

šiandien teigiame

kaip katastrofa galėtų įveikti mus

negrįšim prie to kas buvo

judėsim link to kas būti turėtų

šalis suklupusi bet vieninga

švelni bet stipri

nuožmi ir laisva

mūsų niekas neapgręš

nepertrauks nesugėdins

nes žinom kad mūsų abejingumą ir inerciją

paveldės kitos kartos

mūsų klaidos taps jų rūpesčiais

viena žinom tvirtai

sujungus gailestingumą ir galią

galią ir tiesą

meilė taps mūsų palikimu

ir pakeis prigimtines mūsų vaikų teises

tad leiskit mums po savęs palikt šalį

geresnę nei buvo palikta mums

kiekvienas mano bronza plakančios krūtinės atokvėpis

mes prikelsim šį sužeistą pasaulį ir paversim jį stebuklingu

mes pakilsim iš nuauksintų kalnų vakaruos

mes pakilsim iš vėjo nugairintų šiaurės rytų

kur mūsų protėviai pirmąsyk susimąstė apie revoliuciją

mes pakilsim iš ežerų apsuptų miestų vidurio vakarų valstijose

mes pakilsim iš saulės nudegintų pietų

atstatysim suvienysim ir atgaivinsim

ir kiekvienas mūsų tautos kampelis

ir kiekvienas mūsų šalies užkaboris

mūsų žmonės skirtingi ir gražūs pakils

pavargę bet gražūs

dienai išaušus žengiame iš šešėlio

degantys ir bebaimiai

mūsų išlaisvintas pražįsta naujas saulėtekis

nes šviesa visad bus

jei tik būsim pakankamai drąsūs ją pamatyti

jei tik būsim pakankamai drąsūs ja būti

Jeigu taip pat norite publikuoti savo eilėraščius, kviečiame jais dalintis paštu urbanpoetry@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą