Tai jau ketvirtasis autorės poezijos rinkinys ir šeštoji išleista knyga. Kaip pati sako, „kai gyveni toli nuo gimtinės, atrodo, jog ieškai namų kiekviename kavos puodelyje, kiekviename rankos prisilietime, skaičiuoji dienas, likusias iki skrydžio į Lietuvą“.
Šis jausmas, be abejonės, pažįstamas daugeliui užsienyje gyvenančių tautiečių, todėl knyga „Kelionių nuojauta“ – tarsi tiltas, sujungiantis ir suartinantis lietuvių bendruomenę visame pasaulyje. Eilėraščiai čia – tarsi žaidimas, iš kurių gali susidėlioti savo ilgesio, meilės, liūdesio ar džiaugsmo istoriją.
Poetė, vertėja ir literatūros kritikė Dovilė Kuzminskaitė pastebi, kad dinamiškuose knygos tekstuose lietuviškas jautrumas, lyrizmas dera su meksikietišku juslingumu – gebėjimu ne tik matyti, bet ir jausti, užuosti, prisiliesti, įvaizdinti kasdienybės fragmentus. Pasak jos, trumpi, trapūs, bet erdvūs eilėraščiai – tarsi saviti akimirkų eskizai, aprėpiantys laiko ir erdvės platybes, tyrumą ir erotiką, čia ir ten, žemuogių ir kavos žiedus.
„Manyje gyvena daug moterų. Švelni ir užsispyrusi, draugiška ir pikta, mėgstanti kepti spurgas, o dabar jau ir tortilijas, ir kartais negalinti nė pagalvoti apie valgio gaminimą, dievinanti keliones, vairavimą, pasivažinėjimą dviračiais ir tūnanti prie filmų, apsikabinusi puodą tirštos kavos ar skaitanti knygas. Jų tiek daug manyje, kad negaliu net išvardyti. Bet jos visos rašo eilėraščius“, – sako J.O.Vitkutė.
Lietuvos kultūros taryba 2020 m. autorei skyrė individualią meno kūrėjo stipendiją.
Kitos rašytojos knygos: poezijos rinkiniai „Vakaro žuvys“ (2001), „Banalu“ (2004), „Lašantis ruduo“ (2005), pasakos vaikams „Murmisiukai geria arbatą penktadieniais“ (2015), kelionių dienoraščiai „Meksika, mano meile“ (2018).
Suplanuotus knygos „Kelionių nuojauta“ pristatymo renginius dėl šalyje paskelbto karantino teko nukelti, tačiau leidinį galima įsigyti elektroninėse parduotuvėse ir kai kuriuose Lietuvos knygynuose. Tikimasi, jog susitikimai su skaitytojais įvyks 2021-aisiais.
