Nuo 2003 metų kasmet kovo 25 dieną pasaulyje minima J.R.R.Tolkieno kūrybos skaitymų diena. Ją inicijavo Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nepelno siekianti organizacija „The Tolkien Society“, kuri vienija J.R.R.Tolkieno gerbėjus. Pati organizacija įkurta gerokai seniau – 1969 metų rudenį, dar garsiam rašytojui esant gyvam.
Maždaug tuo metu, kai pasaulyje pradėti rengti „Žiedų valdovo“ autoriaus kūrybos skaitymai, Lietuvoje dar kartą pradėjo burtis J.R.R.Tolkieno gerbėjai. Šis sambūris virto klubu, vienijančiu birtų autoriaus knygų gerbėjus čia, Lietuvoje.
„2003 susikūrė internetinis diskusijų forumas. Tuo metu kino teatruose buvo rodomi „Žiedų valdovo“ filmai, visuomenėje atsirado didesnis susidomėjimas J.R.R.Tolkienu, jo kūryba, ir viena mergina sumanė įkurti diskusijų forumą būtent šiems gerbėjams. Tokių bendruomenių pasaulyje tuomet buvo daug“, – prisimena dabartinis „Tolkien Lietuva“ vadovas Kastytis Zubovas, pats prie organizacijos prisijungęs 2003 metų pabaigoje, kai kino teatre pradėtas rodyti filmas „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“.
Iš pradžių bendravę internetu, J.R.R.Tolkieno gerbėjai Lietuvoje vėliau pradėjo rengti gyvus susitikimus. Tiesa, kaip pasakoja K.Zubovas, jų įkurtas J.R.R.Tolkieno gerbėjų klubas nebuvo pirmasis šalyje. Tai dar 1994 metais padarė žurnalistas, trilogijos „Žiedų valdovas“ vertėjas Andrius Tapinas, tačiau šis judėjimas po kelių metų gyvavimo nutraukė veiklą.
Sugriovė internetas
Lietuvoje nėra daug skaitytojų klubų. O ypač tokių, kurie specializuotųsi ties vienu autoriumi. Kaip sako K.Zubovas, fantastų klubai visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, gerokai nunyko paplitus bendravimui internete.
„Anksčiau buvo daug fantastų klubų. Jie vienijo žmones, skatino susitikti, keistis informacija, knygomis, pasišnekėti apie knygas, filmus. Vėliau bendravimas persikėlė į virtualybę – poreikio tokiems klubams nelabai ir liko. Bet mumis viskas buvo priešingai – mes pradėjome nuo virtualybės ir vis labiau persikėlėme į realų pasaulį“, – pasakoja „Tolkien Lietuva“ prezidentas ir prideda, kad yra išlikę iš senų laikų Lietuvoje veikiančių fantastinės literatūros klubų, tačiau jie veiklos beveik nevykdo.
Šiuo metu „Tolkien Lietuva“ buria kelias dešimtis narių. Organizacija palaiko ryšius su kitų šalių J.R.R.Tolkino gerbėjais – vadinamaisiais tolkinistais.
Poezija ir dainos
Vienas iš renginių, kurį šalyje rengia K.Zubovo klubas – J.R.R.Tolkieno kūrybos skaitymai, kurie vyks kovo 24 dieną, penktadienį, Vilniuje ir Kaune. Tokie skaitymai pasaulyje įprastai vyksta kovo 25 dieną, tačiau dėl patogumo tautiečiams Lietuvoje šiais metais jie vyks penktadienį, o ne šeštadienį.
Skaitytojai, susipažinę su J.R.R.Tolkieno knygomis ir kūryba ar bent daugiau apie ją girdėję, žino, kad britų autorius sukūrė savitą literatūrinį pasaulį. Ją analizuojantys ir aptariantys gerbėjai visame pasaulyje neatsitiktinai pasirinko ir datą kasmetiniams britų autoriaus kūrybos skaitymams.
„Tradiciškai tai yra kovo 25 diena, nes J.R.R.Tolkieno kūryboje tą dieną buvo sunaikintas žiedas ir Gondore (J.R.R.Tolkieno kūryboje minima šalis, – aut. past.) buvo švenčiami naujieji metai. Taip pat ši diena arti pavasario lygiadienio, nuo kurio buvo skaičiuojama metų pradžia pagal elfų kalendorių“, – dienos pasirinkimą aiškina K.Zubovas.
Šiais metais skaitymams pasirinkta tema – poezija ir dainos J.R.R.Tolkieno kūriniuose. Įprastai kasmetinę skaitymų temą paskelbia britų organizacija „The Tolkien Society“ ir ja sekti ragina kitus pasaulio tolkinistus.
Kodėl šiais metas buvo pasirinkta poezija ir dainos – atsakyti sunku, tačiau, pasak „Tolkien Lietuva“ vadovo, tai labai svarbūs J.R.R.Tolkieno kūrybos aspektai.
„Skaitant, pavyzdžiui, „Žiedų vadovą“ per poemas, balades atskleidžiama pasaulio praeitis – tūkstančių metų istorija iki „Žiedų valdovo“ laikų. Tai suteikia visai kultūrai realistiškumo, todėl labai įdomu į šią kūrybą pasižiūrėti“, – teigia K.Zubovas.
Nuo 2003 metų kasmet kovo 25 dieną pasaulyje minima J.R.R.Tolkieno kūrybos skaitymų diena. Ją inicijavo Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nepelno siekianti organizacija „The Tolkien Society“.
Kiekvienas tolkinistas galėtų individualiai pasakyti, kuo žavi J.R.R.Tolkieno kūryba. Iš jos K.Zubovas išskiria 2009 metais Lietuvoje išleistą, jau autoriaus po mirties jo sūnaus sudarytą, romaną „Silmariljonas“ (vertėjas Leonas Judelevičius).
Šioje knygoje aprašoma praktiškai visa istorija nuo pasaulio susikūrimo, o pagrindinė kūrinio dalis pasakoja apie įvykius, prasidėjusius prieš šešis tūkstančius metų ir vykusius iki „Žiedų valdovo“ įvykių, kai žmonės ir elfai kariavo su pirmuoju blogio valdovu Melkoru. Visas kūrinys sukasi aplink tris stebuklingus brangakmenius“, – pasakoja „Tolkien Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, J.R.R.Tolkieno sukurtas pasaulis toks turtingas, kad kartais juokaujama, jog mažas užrašas paraštėje slepia tris tūkstančius metų istorijos, o kartais apie trumpus aprašymus galima sukurti ne vieną "Žiedų valdovą".
Knyga ar filmas?
Visgi niekas nesiginčys, kad garsiausi J.R.R.Tolkieno kūriniai yra „Hobitas“ ir „Žiedų valdovo“ trilogija. Pastaroji skaitytojus pasiekė 1954-1955 metais, tuo tarpu kino juostos, išgarsinusios šią trilogiją visame pasaulyje, kino teatruose rodytos 2001-2003 metais. Tačiau klausimas, „Knyga ar filmas“ tolkinistų bendruomenėje keliamas kiek kitaip. Jie, žvelgdami į režisieriaus Peterio Jacksono darbą, analizuoja ir stebi, kokios knygų scenos buvo perkeltos į kino juostą.
Tad nenuostabu, kad tarp tolkinistų verda aštrios diskusijos: niekas filmo menkinti nenori, jis yra vertas dėmesio, tačiau kai kurie režisieriaus sprendimai verčia gūžčioti pečiais.
„Ginčijimasi, ar režisierius padarė gerai, ar blogai. Pavyzdžiui, filmo scena „Žiedų valdove“, kai mūšyje Helmo Dauboje iš neaišku kur atvyksta elfų kariuomenė. Knygose to nebuvo, tad kyla klausimas – kam ši scena reikalinga?“, – retoriškai klausia „Tolkien Lietuva“ vadovas.
Skaitytojai, skaitantys lietuviškai „Žiedų valdovo“ trilogiją, gali likti kiek nusivylę. K.Zubovas pripažįsta, kad tolkinistai kelia klausimus ir dėl J.R.R.Tolkieno knygų vertimų, tačiau tuo pačiu supranta ir vertėjus.
J.R.R.Tolkienas pats buvo filologas, gerai išmanė tiek anglų, tiek kitas senąsias kalbas, todėl jo kūryboje dažnai sutinkame literatūrinio žaismo, subtilių žodžių, jo paties sukurtų terminų.
„Jis buvo parašęs pasiūlymų rinkinį vertėjams – nurodęs, kokius terminus galima versti, kokių geriau neliesti. Kalbame apie vietoves, vardus ir pan. Bronė Balčienė („Hobito“ vertėja) ir Andrius Tapinas („Žiedų valdovo“ vertėjas) turbūt neturėjo galimybės susipažinti su tuo gidu, apie tai gal nepagalvojo versdami. Žinoma, norint prie visko galima prikibti, rasti visokių problemų. Bet tokių smulkmenų yra“, – aiškina tolkinistas.
„Žiedų valdovo“ vertime, pasak K.Zubovo, yra pranykęs ir vienas iš papildomų skyrių. Knygos pabaigoje pateikiamuose prieduose galima susipažinti su „Žiedų valdovo“ pasaulio istorija, kalendoriais, rašto ir kalbų sistemomis. Pastarasis priedas apie raštą nėra išverstas į lietuvių kalbą.
Kiekvienas tolkinistas galėtų individualiai pasakyti, kuo žavi J.R.R.Tolkieno kūryba. Iš jos K.Zubovas išskiria 2009 metais Lietuvoje išleistą, jau autoriaus po mirties jo sūnaus sudarytą, romaną „Silmariljonas“ (vertėjas Leonas Judelevičius).
„Turbūt tai dalykas, kurį sunku išversti – ten kalbama apie paties rašytojo sukurtas kalbas. Tad tie, kas skaito lietuvišką vertimą, praranda šiek tiek informacijos“, – sako K.Zubovas.
Tiesa, J.R.R.Tolkieno kūrybos vertimą apsunkina ir autorius, kuris pats save pristato kaip „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ trilogijos vertėją. Pasak jo, iš tiesų šiuos kūrinius parašė trilogijose minimi personažai Bilbas Beginsas ir Frodas Beginsas, o „Silmariljoną“ taip pat sukūrė Bilbas Beginsas. J.R.R.Tolkienas teigė, kad jis tiesiog šiuos kūrinius išvertė į anglų kalbą iš senovės pasaulio kalbų. Kaip pasakoja K.Zubovas, šis akcentas – tai vidinės autoriaus kurtos istorijos elementas.
Tolkinistų ginčai
Skaitantys J.R.R.Tolkieno kūrybą ir pradėję ją analizuoti, pradeda kelti įvairius klausimus. Tarp vadinamųjų tolkinistų yra nesibaigiančių diskusijų. K.Zubovas atskleidė kelias iš jų.
Vienas ginčas, pasak jo, apie kurį jau sklando ir legendos, susijęs su blogio įsikūnijimu vadinamais balrogais, minimais „Žiedų valdove“. Ginčas paprastas – ar jie turi sparnus?
„Iš aprašymo knygoje galime spręsti ir kad jie turi sparnus, ir kad neturi“, – sako tolkinistas ir priduria, kad aprašyme knygoje sparnai apibūdinami kaip būtybę supantys dūmai ir šešėliai, todėl galima suprasti, kad tai buvo tik šviesos iliuzija, o ne tikri sparnai.
Tai vienas dažniausiai pasitaikančių J.R.R.Tolkieno kūrybos ginčų.
Dar vienu diskusijų objektu tapo mistinis to pačio kūrinio personažas Tomas Bombadilas. Kas jis?
„Knygose Tomas Bombadilas yra toks keistas asmuo, kuris gyvena netoli Grafystės. Jis vienišius, bet atrodo, kad labai galingas, jam galios žiedas įtakos neturi, tai kyla klausimas – kas jis toks yra?“, – kalba „Tolkien Lietuva“ vadovas.
Įdomu yra tai, kad daugiau kūrinyje šis personažas nesutinkamas, o ir pats J.R.R.Tolkienas, atsakydamas į savo gerbėjų laiškus, nieko plačiau apie tai neatsakė.
„Tepasakė, kad jis toks vienintelis“, – pasakoja K.Zubovas.
Ar tai literatūrinė klaida, ar autoriaus išmonė, neduodanti skaitytojams ramybės ir verčianti juos nuolat garsiai kalbėti apie J.R.R.Tolkieno kūrybą, – lieka paslaptimi.
TAIP PAT SKAITYKITE: J.Žilinskas apie fantastinę literatūrą: „Kartais žmonės fantastikos tiesiog bijo – spėju, kad gąsdina neaprėpiamumas“
