Šią savaitę visi norintys galės ne tik susipažinti su leidyklos „Alma littera“ išleistu rinkiniu „Anoreksija“, bet ir susitikti su knygos autoriumi Jaroslavu Melniku knygos pristatymuose.
Sudėtingi vyro ir moters, tėvo ir dukters santykiai, gyvenimo rutinos ir aukštesnės būties susidūrimas. Intriguojamai gretindamas realizmą ir siurrealizmą, kasdienes buitines situacijas ir jose netikėtai atsiveriančias egzistencines patirtis, rašytojas bando įminti žmogaus sielos paslaptis.
Išoriškai J. Melniko proza – apie pažįstamas situacijas: dukra įsimylėjo, o tėvui nepatinka vaikinas; vaikinas privertė savo nėščią merginą pasidaryti abortą; gražuolė mergina ilgai lieka viena be vyriškio; seserys, kurios ilgai nesimatė, persipyko, atvažiavusios į tėvų namus ir t.t. Tačiau, anot rašytojo, apsakymai visai ne apie tai, o apie kažką kitą. Daugelį skaitytojų gali nustebinti herojai – jie neįprasti. Kažkuo keisti. Bet, pasak J. Melniko, kiekviename mūsų gyvena keistas, nenuspėjamas žmogus. Tik mes jį slepiame nuo kitų. O dažnai ir nuo savęs.
„Knygoje pirmąkart kartu pristatomi mano apsakymai, kuriuos sąlygiškai galima pavadinti „realistiniais“ ir „siurrealistiniais“. Dėl to rinkinys turi du skyrius. Kad būtų lengviau suprasti: siurrealistiniuose – sąlyginė realybė, kuriama fantazijos dėka. Tarkim, žmogus ima verkti, ir jo ašaros niekaip neišsenka. Bet tuo pačiu metu visame pasaulyje žmonės liaunasi verkę. Nors ir taip vadinami „realistiniai“ mano apsakymai turbūt ne itin primena tikrąjį realizmą: iš pažiūros tai – niekuo neišsiskiriančios istorijos (pavyzdžiui, moters, kuriai vyras buvo neištikimas su drauge, neviltis), bet rakursas ir siužetas ne visai įprasti. Bandžiau prasiskverbti į kenčiančios sielos gelmes“, – apie apsakymų rinkinį pasakoja rašytojas J. Melnikas.
Taip pat rašytojas pabrėžia, kad visą knygą persmelkia žmogaus laisvės idėja, kuri yra visos jo kūrybos centre. Bet ten, kur žmogus laisvas, visuomet iškyla moralės problemų. Apsakymuose aprašytos būsenos, kurias patiria kiekvienas mūsų, o ypač tomis minutėmis, per kurias galbūt susiklosto mūsų likimai. Tai, iš dalies, pasufleravo ir knygos pavadinimą.
Pavadinimas „Anoreksija“ man patiko dėl to, kad jis daugiareikšmis. Tai ir išsekimas, nes mano herojai neretai patiria dramatiškus momentus, ir nuoroda į tai, kad jie yra už taip vadinamos „normos“ ribų
„Pavadinimas „Anoreksija“ man patiko dėl to, kad jis daugiareikšmis. Tai ir išsekimas, nes mano herojai neretai patiria dramatiškus momentus, ir nuoroda į tai, kad jie yra už taip vadinamos „normos“ ribų. Bet tuo pačiu – tai ir „angeliškumas“, atitrūkimas nuo šios realybės. Juk žinome, kad tie žmonės, kurie serga tikrąja anoreksija, nori būti panašūs į angelus. Tai yra tapti bekūniai. Tai idealo siekimas. Deja, Žemėje neįgyvendinamas“, – sako J. Melnikas.
Rinkinį „Anoreksija“ parašęs Jaroslavas Melnikas – pripažintas trumposios prozos meistras. Jis yra laimėjęs premiją už geriausią metų apsakymą (2009), rašytojo trumposios prozos knygos buvo patekusios į geriausių metų knygų penketukus („Pasaulio pabaiga“, 2006), kūrybiškiausių knygų sąrašus („Labai keistas namas“, 2008), buvo nominuotos Europos literatūrinei premijai („Kelias į rojų“, 2010). Ukrainoje jo apsakymų ir apysakų knyga „Skambink man, kalbėk su manimi“ 2012 m. pateko į BBC metų knygos finalą, o romanas „Tolima erdvė“ 2013 m. pripažintas BBC metų knyga. Jo nauja apsakymų ir apysakų knyga „Kodėl aš nepavargstu gyventi“ (2014), sudaryta iš Lietuvoje spausdintų kūrinių, taip pat pateko į „BBC metų knygos“ nominantų sąrašą.
Rašytojo trumpoji proza išversta į daugiau negu dešimtį kalbų, įtraukta į užsienyje išleistas lietuvių literatūros antologijas. J. Melniko romanas „Maša, arba Postfašizmas“ nominuotas šiųmetiniuose Metų knygų rinkimuose Suaugusiųjų kategorijos penketuke.
Su rašytoju Jaroslavu Melniku skaitytojai turės galimybę susitikti spalio 18 d., šeštadienį, 15 val. Vilniuje, prekybos centro VCUP knygyne „Pegasas“. Rašytoją kalbins literatūrologė Audinga Peluritytė.
