Čia nebus apžvelgiama Mailerio daugiabriaunė kūrybinė ir visuomeninė veikla. Šiame rašinyje apsiribosiu jo, tiksliau, jo tėvų bei senelių kilme.
O kilę jie, kaip iš antraštės supratote, iš Lietuvos. Šis faktas minimas daugybėje šaltinių, tačiau vardai, pavardės, vietovardžiai, datos juose taip įvairuoja, kad neaišku, kuris iš jų patikimesnis. Daugiausia remsiuosi, šį bei tą įterpdamas, autorizuota N.Mailerio biografija „Norman Mailer: A Double Life“ (išleista 2013 m.). Šis įspūdingas N.Mailerio archyvaro profesoriaus J.Michaelio Lennono veikalas – ilgamečio bendravimo su rašytoju, laiškų, dokumentų studijų, pokalbių su dešimtimis žmonių vaisius.
Motinos giminės Lietuvoje greičiausiai buvo Šneideriai arba Šnaideriai.
Normano tėvai – Isaacas Barnettas Maileris ir Feige (Fan, Fanny) Schneider. Motinos giminės Lietuvoje greičiausiai buvo Šneideriai arba Šnaideriai, o kaip buvo tariama Mailerių pavardė, galima tik spėlioti (kadangi anglišką Mailer reikia tarti Meiler, gal jų būta Mejerių?) Pasižiūrėkime, ką rašo J. Lennonas.
O jis rašo, kad N.Maileris apie savo senelių gyvenimą Lietuvoje, tuomet priklausiusioje Rusijos imperijai, žinojęs nedaug ką. Maileriai ir Schneideriai gyvenę trijuose miestuose, Panevėžyje, Anykščiuose ir Utenoje (Panevezys, Anyksciai, and Utena), ir vieni kitų nepažinoję. XIX a. pabaigoje, kai dėl paūmėjusių antižydiškų nuotaikų, ekonominės priespaudos, persekiojimo žydai iš „pilkąja zona“ vadinamo savotiško geto (Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Baltarusijos) ėmė masiškai bėgti į užsienį, Maileriai atsidūrė Pietų Afrikoje, Johanesburge, o Schneideriai – JAV, Naujajame Džersyje.
Pasak N.Mailerio motinos, jos tėvas Hymanas (Chaimas) Jehuda Schneideris, gimęs 1859 m., septynmetis buvo išsiųstas į Voložino ješivą. Būdamas šešiolikos tapo rabinu ir nedaug vyresnis vedė Idą Kamrass. (Internetiniame N. Mailerio giminių registre rašoma, jog Jehuda gimęs Anykščiuose, o Chaje Ida Kamross (1864–1927) – Utenoje (Utian, Ukmerge Uyezd, Kovno Gub.). Turėjo 6 vaikus, iš kurių vienas gimė negyvas. Fan, arba Fanny, buvo jauniausia. 1891 m. pradžioje Jehuda su artimais giminėmis išvyko į JAV. Ida, besilaukianti kūdikio (tai yra Fan), su vaikais bei savo motina Leah Sacks liko Lietuvoje ir į JAV nuvyko tik 1894 m.
Iš pradžių Schneideriai Amerikoje vertėsi sunkiai, užsiėmė smulkia prekyba, vėliau įsteigė košerinio maisto parduotuvę. Jehuda, be kita ko, mokė žydų vaikus hebrajų kalbos. Schneideriai Jehudą laikė didžiu Talmudo žinovu ir apskritai labai intelektualia asmenybe. Ir Normanas Maileris, pasak jo tėvo, talentą paveldėjęs būtent iš Jehudos. Romano „Nuogieji ir mirusieji“ personažo Goldstino prisiminimai apie savo senelį, „klajojantį Talmudo labirintais“, pagrįsti paties Normano Mailerio prisiminimais apie senelį Jehudą.
Dabar apie tai, kaip anykštėnai-uteniškiai Amerikoje susipažino su panevėžiečiais. Laikui bėgant Schneideriai prakuto, be kita ko, užsiėmė viešbučių verslu, ir štai kartą jų reklaminį skelbimą hebrajų kalba leidžiamame Niujorko laikraštyje „Tageblatt“ pastebėjo 1919 m. vasarą į JAV atvykęs jaunas elegantiškas vyriškis Isaacas Barnettas Maileris.
Šio tėvai panevėžiečiai Benjaminas ir Celia iš Lietuvos emigravo 1900 m., kai Barney (jo maloninis vardas), antrasis iš vienuolikos išgyvenusių vaikų, buvo devynerių. Įsikūrė Maileriai Pietų Afrikoje ir vertėsi visai neblogai.
Barney Johanesburge Transvalio universitete mokėsi buhalterijos (o iš Schneiderių vaikų tik dvi, Fan ir Rose, baigė vidurinę), dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Barney apsistojo Brukline pas seserį Anne ir jos vyrą Davidą (taip pat kilimo panevėžietį) Kesslerius. 1920 m. sausį visi trys nuvyko į reklamuotąjį Schneiderių viešbutį, žiemos poilsiavietę, Leikvude.
Ten Barney ir susipažino su Fan, jiedu ėmė susirašinėti, susitikinėti ir galiausiai 1922 m. susituokė. Savo pirmagimį jie pavadino Nachumu Melechu. Melech hebrajų kalba reiškia „karalius“. Oficialiai jis įregistruotas kaip Norman Kingsley Mailer (king – taip pat „karalius“). Normano sesuo Barbara gimė 1927 m., sesuo Norma – 1930 m.
Barney prieš susituokdamas su Fan prisipažino turįs didelę ydą – nepataisomą potraukį azartiniams lošimams, tačiau Fan tikėjosi priversianti jo atsikratyti. Nepavyko... O štai Fan kai ką nuo būsimo vyro nuslėpė – savo amžių. Pasijaunino, ir gerokai. Tikėdama, jog patikrinti nebus įmanoma, teigė esanti gimusi Amerikoje 1901 m. (todėl kai kuriuose šaltiniuose ji vadinama a New York native, tai yra gimusia Niujorke). Dukters Barbaros manymu, ji buvo gimusi 1891 m. gruodžio mėnesį. Mirė 1985 m., savo vyrą pergyvenusi 13 metų.
Reikia pažymėti, kad Fan buvo gana apsišvietusi, dar dvylikos metų perskaitė L.Tolstojaus „Aną Kareniną“, kurią vėliau pamėgo ir Normanas, ir sūnų skatino kurti, rašyti. Jai (ir Beai, Beatrice Silverman, pirmajai savo žmonai) Normanas dedikavo 1948 m. (dar viena sukaktis!) išleistą romaną „Nuogieji ir mirusieji“, kurį šio rašinėlio autoriui likimas lėmė išversti į lietuvių kalbą, o leidyklai „Kitos knygos“ – jį išleisti.
