Jo Nesbo į Frankfurto knygų mugę atvyko tiesiai iš Graikijos, kur jis mėnesį kopinėjo kalnuose. „Laipiojimas kalnuose yra atitrūkimas nuo visko aplinkui. Kai lipi, negali apie nieką kitą galvoti. Tai atsiplėšimas nuo gyvenimo“, – sakė Jo Nesbo.
Haris puola į tamsą
„Haris pabunda, ant jo rankų kraujas. Suskamba skambutis“, – taip vienus iš pirmųjų naujos knygos „Knife“, kuri lietuvių kalba turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje, epizodų apibūdino Jo Nesbo. Jo naujausia knyga jau dabar vadinama kaip vienas iš tamsiausių romanų apie Harį Hūlę. Jis vėl geria, išsiskiria su savo mylimąja, apsigyvena tame pačiame name, kuriame mes jį matėme pirmojoje knygoje. Tačiau jis neria į tamsą dar giliau. Ar gali būti, kad pats Haris tapo nusikaltėliu?
Turėjau balansuoti tarp paslapties ir tragedijos, to, kad galbūt Haris tapo žudiku.
Jo Nesbo neslepia, kad naują knygą apie Harį Hūlę jam buvo bene sudėtingiausia rašyti. „Turėjau balansuoti tarp paslapties ir tragedijos, to, kad galbūt Haris tapo žudiku“, – sakė Jo Nesbo.
Dažna tema yra tai, kiek rašytojai kontroliuoja savo personažus, o kiek jie, paleisti į knygų puslapius, patys ima veikti autorius. Panašu, kad Jo Nesbo yra vienas iš tų rašytojų, kurie savo personažui tarsi leidžia gyventi savo gyvenimą, bandydami suprasti, kur link turėtų jie vystytis. „Taip, ankstesnėse knygose Haris buvo nurimęs, tačiau buvo galima jausti, kad jis vaikščioja plonu ledu ir kad tas ledas bet kada gali įlūžti, – sako Jo Nesbo. Rašytojas prisipažįsta, kad kai kurias naujas knygos vietas jam teko perrašyti net ir po penkis kartus – taip sudėtinga buvo matyti savo personažą taip kardinaliai pasikeitusį. – Man tai buvo tarsi namo, kurį aš pastačiau, sudeginimas. Tačiau aš jau seniai žinojau, kad taip nutiks.“
Rašytojo tamsioji siela
Ne kartą kalbėjęs, kad Haris Hūlė yra tarsi jo „tamsioji siela“, ir Frankfurte Jo Nesbo pasakojo, jog jo sukurtas personažas iš tiesų jo paties gyvenimo atspindys. „Tai, ką aš iki šiol rašiau apie Harį, iš tiesų vyko ir mano gyvenime. Galbūt tiesa yra ta, kad autorius knygas išties rašo apie save. Metaforiškai jis atspindėjo mane patį“, – sakė rašytojas.
Beje, įdomu tai, kad Jo Nesbo personažas Haris Hūlė, kurį dabar mėgdžioja tiek daug kriminalinių romanų autorių, pačiam rašytojui iš pradžių neatrodė kaip tas, į kurį turėtų remtis jos knygų istorijos. „Iš pradžių negalvojau apie jį kaip apie savo pagrindinį personažą. Tačiau vėliau jis man tapo labai svarbus“, – sakė Jo Nesbo.
Oslas turi tamsiųjų pusių
Nemažai kas Norvegiją įsivaizduoja kaip turtingą, ramią valstybę, o Oslą – labai saugų miestą. Tačiau iš Jo Nesbo knygų atrodo, kad tai toli gražu ne ramus miestas. Kodėl būtent Oslas? „Man pačiam atsakymas yra labai aiškus – rašau apie Oslą todėl, kad aš čia gyvenau, jį puikiai pažįstu“, – sako Jo Nesbo. Tačiau jis teigia, kad dėl norvegiškos ramybės nereikėtų apsigauti – Oslas ir realybėje turi tamsiųjų pusių. Pavyzdžiui, vienu metu jis buvo miestas, bene labiausiai paveiktas sunkiųjų narkotikų problemos pasaulyje.
Jo Nesbo sako, kad jo tikslas nėra kritikuoti visuomenę, socialinius reiškinius, jam įdomiausia yra jo personažai. Tačiau pripažįsta, kad net ir kriminalinių romanų autorius negali likti visiškai apolitiškas. „Juk net kai pasirenki, apie ką rašyti, tai iš dalies yra politika“, – sako Jo Nesbo.
Ekranizacijos nesureikšmina
Jo Nesbo kūryba dabar pažįstama ir kino žiūrovams. Ne tik dėl serialo „Occupied“, sukurto pagal Jo Nesbo idėją, bet ir dėl to, kad vienas jo romanas „Sniego senis“ buvo ekranizuotas. Tiesa, panašu, kad pats rašytojas labai didelės reikšmės tam neskiria. „Aš rašau romanus, toks mano darbas, – trumpai atsako jis. – Man patinka, jei kas nors supranta mano knygas savaip.“
Jis pats sako, kad jo rašymo būdą, žinoma, įkvėpė ir filmai („aš žiūrėjau daugiau filmų nei skaičiau knygų“), tačiau jis specialiai nekuria knygų taip, kad vėliau jos taptų filmais. Tačiau suteiktų galimybę kino kūrėjams ekranizuoti ir šią naują savo knygą.
Ir toliau groja grupėje
Akivaizdu, kad bent jau kriminalinių romanų autorių pasaulyje jis yra viena didžiausių žvaigždžių. Tai buvo matyti ir susitikime Frankfurto Kongresų centre, kur paklausyti susitikimo su juo susirinko apie pora tūkstančių žmonių.
Tačiau jis neapleidžia ir kito savo pomėgio – grojimo grupėje. Beje, tokių pomėgių jis turėjo ne vieną – tarkime, žaidė futbolą komandoje „Molde FK“, tačiau po traumos metė sumanymą tapti profesionaliu futbolininku. Tačiau grojimo grupėje „Di Derre“ jis neatsisako. Ir mano, kad tai puikiai dera su rašymu.
Paprašytas apibūdinti savo tobulą dieną jis sako, kad tai būtų keturios–penkios valandos knygos rašymo, paskui važinėjimas dviračiu („Oslas mažas miestas, gali visą jį apvažiuoti dviračiu“), o vakare kažkiek pagrojimo repetuojant grupės kūrinius.
Haris gali sugrįžti
Jo Nesbo sako, kad rašant romaną, žinoma, yra tam tikro manipuliavimo skaitytojais, tačiau jis pats nemėgsta apgaudinėti savo skaitytojų. „Nenoriu, kad mano knygose būtų didelių siurprizų. Skaitytojui turėtų būti aišku, prie ko viskas veda“, – sakė Jo Nesbo.
Rašytojo darbą palyginęs su mago, jis teigia, kad knyga yra tarsi dialogas su skaitytoju, o kriminalinio romano žanras yra tiesiog būdas pasakoti apie žmones.
Naujausia knyga apie Harį Hūlę – jau dvylikta. Kas bus paskui? Jo Nesbo atsako, kad durys dar neuždarytos: „Perfrazuojant Arnoldą Schwarzeneggerį, galiu pasakyti, kad „Jis gali sugrįžti“ (garsioji „I'll be back“ frazė iš kino filmo).
