Joje karaliauja stebuklingieji personažai, kurie prieš trisdešimt metų su vaikais bendravo radijo stoties „M-1“ rytinėje laidoje.
Paslaptingieji murmisiukai – tai penki personažai, kurių kiekvienas didžiuojasi savo skirtingu charakteriu: išdykusi Ausy Žirklelė, svajotoja Teta Mūza, mokslinčius Magiukas Troleibusas, nutrūktgalvis Džinsiukas Lopelis ir nesėkmingai gąsdinti mėgstantis Siaubas Varveklis. „Murmisiukai yra tokie keisti žmogiukai su šypseną keliančiais vardais, kurie kepa blynus su polėkiu, dainuoja dieneles (ne daineles!), atostogauja sėdėdami ant stebuklingo kilimo ir skaitydami nepaprastas istorijas iš keisčiausių užrašinių, patenka į vilko akį, nusprendžia išskalbti pasakas, valgo kiaušinienę su žibutėmis ir daro daugybę kitų, linksmų, keistų ir nepaprastų dalykų, kuriuos smagiai iliustravo dailininkė Viktorija Ežiukas, – sako vaikų literatūros apžvalgininkė Inga Mitunevičiūtė. – Noriu ypač pasidžiaugti rašytojos gražiai įvaldytais kalbiniais žaidimais – tai, galima sakyti, gana rizikingas vaikų literatūros aspektas, kurį suvaldyti reikia talento ir polėkio. Mano galva, Jolantai tai puikiai sekasi.“
Apie įkvėpimą ir skaitymo magiją kalbamės su rašytoja Jolanta Ona Vitkute ir vaikų literatūros eksperte Inga Mitunevičiūte.
– Jolanta, kas jus įkvepia rašyti knygas? Prisiminkite, kaip kūrėte murmisiukus?
J.O. Vitkutė: Idėjos kyla dažniausia spontaniškai. Skaitant knygą, staiga koks nors žodis užstringa mintyse ir iš jo išsirutulioja istorija. Vaikščiojant po parodą – mintis gali pasigriebti paveikslas. Einant apsipirkti – susigeria netvarkingų šaligatvio plytelių vaizdai. Apskritai, gyvenimas ant lagaminų, arba tarp Lietuvos ir Meksikos dažnai išprovokuoja įvairių situacijų, skatina ieškoti atsakymų į netikėtus klausimus. Neaprėpiami kalnų vaizdai, vulkano išsiveržimas, žemės drebėjimai sukrečia jausmus. Kasdieniški žmonių pašnekesiai įvairiomis kalbomis ir daugybė įvairiausių smulkmenų – tai taip pat tampa įkvėpimu.
Tačiau pirmąsias murmisiukų istorijas beveik prieš trisdešimt metų mane įkvėpė sukurti mano kūrybingi išdykėliai – sūnūs Martynas ir Romas. Tuo metu sėdėjau namuose, auginau jaunėlį ir mano galva buvo pramušta nonsenso istorijomis. Beje, ir mano diplominis darbas, baigiant Vilniaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros studijas buvo apie paradoksą vaikų poezijoje (vad. dr. Kęstutis Urba)
Murmisiukai gimė iš gerumo. Kai gera būti kartu su vaikais ir kai kartu gali pasijuokti iš visų netobulybių. Tokia murmisiukų priešistorė.
– Kuo skiriasi ir kuo panašūs Ilgojo šeštadienio murmisiukai ir jų pirmtakai?
J.O. Vitkutė: „Ilgasis murmisiukų šeštadienis “ – tai antroji mano knyga, skirta vaikams. Joje karaliauja tie patys stebuklingi personažai, gimę beveik prieš trisdešimt metų. Tuomet radijo stoties M-1 rytinėje laidoje vaikams, kuri taip ir vadinosi „Murmisė“, murmisiukė Ausy Žirklelė (t.y. aš ) kalbėdavosi tiesioginiame eteryje telefonu su vaikais ir kurdavo kartu pašėlusias istorijas. O tarp pokalbių klausydavomės pašėlusios muzikos. Pamenu, sėdėdavau viena radijo stoties studijoje, užsidėjus didžiules ausines, viena ranka atsakinėdavau telefono skambučius, kita spaudžiau mygtukus, rinkdama muziką. Vaikai skambindavo ir pasakodavo savo sukurtas istorijas. Taigi viena „pasaka“ turėdavo daugybę pabaigų – tarsi stovėtum kryžkelėje, ir turėtum pats pasirinkti kuriuo magišku keliu eisi.
Man pačiai murmisiukai yra tarsi magiškos mitinės miesto būtybės. Jos nesikeičia. Tačiau murmisiukai gali keistis kartu su kiekvienu skaitytoju. Juos įsivaizduoti kiekvienas gali savaip. Man labai įdomu stebėti iliustruotojų interpretacijas. Murmisiukus per visą šį laiką kūrė šeši nuostabūs dailininkai – Žygimantas Levanas, Tomas Žukas, Indrė Salanginaitė, Elena Augusta Victoria Reckewitz, Almantas Černiauskas ir Viktorija Ežiukas! Ir kiekvienas papildė istorijas savo magiškomis detalėmis.
I. Mitunevičiūtė: Nors autorė parašė dvi knygas apie murmisiukus ir jas skiria beveik dešimtmetis, abi jos yra išties panašios. „Ilgas murmisiukų šeštadienis“ – tai dar viena Jolantos kuriamo murmisiukų pasaulio dalelė. Jei reiktų ieškoti skirtumų, antroje knygoje rastumėte daugiau bendravimo su skaitytoju. Žaismingi klausimai kiekvienos istorijos pabaigoje leidžia išlaikyti vaikų dėmesį ir kelia įspūdį, kad pasakotojas yra nuolat šalia ir su juo, vaiku, kalbasi.
Antrąją murmisiukų nuotykių dalį galima skaityti neskaičius pirmos, o pirmąją – neskaičius antros. Na, o labiausiaisia aš tikiuosi, kad dar bus ir trečia, nes murmisiukų pasaulis išties labai smagus ir įtraukiantis.
– Inga, kokiam adresatui skirtas „Ilgas murmisiukų šeštadienis“ ?
I. Mitunevičiūtė: Man regis, labai tinka ant knygos viršelio besipuikuojantis užrašas, kad ši knyga tinka vaikams nuo 5 iki 150 metų. Jose netrūksta nei veiksmo, nei dinamikos, nei poetiškų, švelnių ir jausmingų dalykėlių. Kai kas verčia nusijuokti, kai kas – susimąstyti. Todėl skaitytojų ratas gali būti labai platus, ir nesinori jo riboti jokiomis rekomendacijomis.
Susitikimas su iš Meksikos grįžusia autore Jolanta Ona Vitkute įvyks šiandien, trečiadienį, rugpjūčio 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje (III a., 305 kab.). Rašytoją kalbins knygų vaikams apžvalgininkė Inga Mitunevičiūtė.
