Jo romanus ir eseistiką labiausiai išgarsino visas lingvistines ir kultūrines ribas peržengianti laisvė bei sodrūs personažų paveikslai. Jis sukūrė puikų pasakojimą „Slapta Kostaguanos istorija“ (Historia secreta de Costaguana. 2007) apie lemtingą pirmąjį Panamos kanalo statybos etapą, tarsi išreikšdamas pagarbą ar atiduodamas duoklę rašytojui Josephui Conradui.
Knygoje „Taip skamba krintantys“ (El ruido de las cosas al caer. 2011), pelniusioje ne vieną apdovanojimą, išsamiai nagrinėjamos narkotikų tinklo užuomazgos, jautriai narpliojamos jo sukeltos moralinės pasekmės. O „Reputacijoje“ (Las reputaciones. 2013) analizuojamos mintys, drumsčiančios fikcinio politikos karikatūristo Chaviero Malarino ramybę.
Dabartinės kultūros kontekste Vasquezas yra tikra retenybė – geras literatūros gynėjas kaip ir futbole. Vakarų literatūrai neretai stinga gelmės, o ypač politinio ir socialinio aktyvumo. Šiame interviu rašytojas neužsimena apie futbolą, pasakoja apie save ir kitus rašytojus, apie kiekvieną penktadienį Kolumbijos laikraštyje El Espectador spausdinamą savo skiltį, apie savo kartą ir intelektualų vaidmenį.
Su Juanu Gabrieliu Vasquezu kalbasi Jasperas Varveakeias
