„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Jūrų muziejus išleido knygą – apie jūros skonį ir jį pažinusius žmones

Sausio 20 d. (ketvirtadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje – naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos „JŪROS SKONIS: ŽŪKLĖ LIETUVOS PRIEKRANTĖJE 1900–1944 M. – sutiktuvės. Knygos pristatymo vakare dalyvauja žurnalistas Gediminas Pilaitis, istorikas Dainius Elertas, žvejiškos kultūros ir istorijos Mikelis Balčius bei folkloro ansamblis „Mėguva“.
Kuršių nerijos moterys ado tinklus. XX a. 4-asis dešimtmetis. Fotografas nežinomas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.
Kuršių nerijos moterys ado tinklus. XX a. 4-asis dešimtmetis. Fotografas nežinomas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Knygos sudarytojas Dainius Elertas sako, kad Lietuvos pajūrio ruože gyventa tikrų jūros žmonių ir būta savitos pajūrio žvejų kultūros.

– Iki šiol tokia gyvensena ir jų buitis menkai pažinta, – teigia istorikas. – Šioje knygoje pirmą kartą vienoje vietoje pateikiami autentiški amžininkų, liudininkų, tyrinėtojų pasakojimai apie tradicinę jūrinę žūklę 1900–1944 metais.

Knygos leidėjų nuotr./Nidos žvejai pajūryje ruošia ūdas, 1932 m. Fotografas Jurgis Dovydaitis. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys.
Knygos leidėjų nuotr./Nidos žvejai pajūryje ruošia ūdas, 1932 m. Fotografas Jurgis Dovydaitis. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys.

Pradiniu postūmiu imtis šios antologijos buvo siekis publikuoti Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje saugomus Aloyzo Každailio ir Edmundo Mačiulaičio etnografinių ekspedicijų Šventosios apylinkėse užrašus.

– Pasakojimai apie XIX–XX a. I pusės žvejų kasdienybę ir pačius jų pateikėjus šiandien įdomūs kaip tiesioginis buitį atspindintis šaltinis, – sako Dainius Elertas. – Nors pasakotojų ir užrašiusiųjų jau nebėra tarp mūsų, bet keli išsaugoti Aloyzo Každailio pašnekesių su senoliais žvejais garso įrašai padeda išgirsti tartį, pajausti kalbos ritmą bei papildyti kita informacija.

Pradėjęs gilintis į šią temą istorikas greit įsitikino, kad tarpukario Lietuvos pajūrio kasdienybės tyrimai negausūs, o Palangos ir Klaipėdos kraštų pajūrio žvejų gyvensenos specifika plačiau neatskleista. Todėl pabandyta surinkti išblaškytų tekstų nuotrupas, kurios knygoje sugulė atskiromis temomis: likimai, charakteriai, aplinka, visuomenė, laivyba, žvejyba, žuvies realizacija, kiti užsiėmimai, nelaimės, kulinarija, genealogija, statistika, terminija. Antologijoje pavyko užfiksuoti ir mažiau patrauklią žvejų gyvenimo pusę – dalyvavimas kontrabandoje, dažnos žūtys jūroje, elgesys su jūros gyvūnais. Amžininkų liudijimų rinkinį papildė tyrėjų Mikelio Balčiaus, Egidijaus Bacevičiaus, Jono Buzo, Edmundo Mačiulaičio ir paties Dainiaus Elerto straipsniai. Juos pratęsė atvira tolesniam moksliniam interpretavimui Mikelio Balčiaus ir Dainiaus Elerto surinkta genealoginė bei statistinė medžiaga.

Knygos leidėjų nuotr./Palangos krašto žvejai. XX a. pirmoji pusė. Autorius nežinomas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio atvirukas.
Knygos leidėjų nuotr./Palangos krašto žvejai. XX a. pirmoji pusė. Autorius nežinomas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio atvirukas.

Leidinyje skelbiami Palangos ir Klaipėdos krašto pajūrio žvejų šeimų sąrašai gali pasitarnauti net ieškantiesiems savo giminės šaknų. Žvejiško gyvenimo antologija praturtinta unikaliomis fotografijomis ir kitais vaizdais iš įvairių Lietuvos muziejų ir privačių asmenų rinkinių. Daugelis iš jų iki šiol nebuvo skelbta.

Leidinys išleistas Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs