–Kaip viskas prasidėjo?
Justinas: Prasidėjo labai paprastai – pirmiausia buvo knyga „mano Vilnius mano“. Leidykla paprašė sukurti knygą vaikams ir paaugliams apie Vilniaus istoriją, ji buvo išleista prieš kelerius metus. Iki tol niekas to nebuvo daręs – buvau pirmasis ir tai man patiko (šypsosi). Ir dar tai buvo pirmas susidūrimas su komiksų kūrėju – tuomet dar paaugliu – Povilu, kuris grožiniam tekstui nupiešė nedidelius įterptinius komiksus.
Vėliau atsirado idėja paversti visą tekstinę knygą grafiniu metraščiu arba tiesiog komiksu. Kaip ir pirmoje knygoje „Mano Vilnius mano“, taip ir šioje keliaujama per visą Vilniaus istoriją – nuo pat miesto įkūrimo iki šių dienų. Labai mėgstu fantastiką, o kelionės laike – dažna fantastinės literatūros tema, tad man buvo labai smagu nusviesti veikėjus į vieną ar kitą epochą, kur jie patirtų nuotykių ir tuo pačiu sužinotų ką nors apie Vilnių.
–Povilai, kada pradėjai piešti komiksus? Kokia buvo Tavo pradžia su šia knyga?
Povilas: Iš tikrųjų komiksus pradėjau piešti dar vaikystėje. Būdamas 14 metų paauglys, gavau netikėtą pasiūlymą iš leidyklos nupiešti keletą komiksų Justino knygai „Mano Vilnius mano“. Praėjus keleriems metams nuo šios knygos išleidimo, gimė idėja visą šį romaną komiksizuoti, t. y. papasakoti komiksais nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Ėmiausi iliustruoti šią knygą dar kartą, tik šįkart – tai buvo gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Taip išėjo, kad užaugau su šia knyga ir su Vilniaus istorija.
–Kaip buvo kuriamas šis komiksas?
Povilas: Be Justino knygos teksto, kurį teko sutraukti iki trumpų epizodų, į komikso kūrybą buvo įtraukta begalė kitų šaltinių: žemėlapių, knygų, enciklopedijų ir, žinoma, neapsieita be interneto. Norėjau, kad kiekviena detalė būtų autentiška ir kalbėtų savo kalba apie konkretų laikotarpį. Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys: tai nuotykinis komiksas, kuriame vystoma dviejų draugų – Simo ir Aistės – kelionių laiku po Vilniaus istoriją linija, ir paties miesto istorija, atsiskleidžianti per įvairius pieštinius miesto žemėlapius. Kiekvienas knygos skyrius – tai žvilgsnis į svarbiausius įvykius konkrečiu Vilniaus laikotarpiu.
Darbas su kito autoriaus kūriniu buvo gana įdomus kūrybinis iššūkis. Žvelgiau į tai labai atsakingai ir stengiausi kuo geriau perteikti tekste užfiksuotą ir sunkiai apibūdinamą jaunatvišką veikėjų bei miesto jauseną. Manau, toks rašytojo ir piešėjo duetas komiksų knygai išėjo tik į naudą, kadangi kiekvienas buvome atsakingas už tai, ką išmanome geriausiai.
Justinas: Mano darbo indėlis į šią knygą tikrai buvo mažesnis, aš jau buvau savo didžiąją darbo dalį padaręs. Nors man – tai irgi pirmas toks darbas su kitu kūrėju, lengva nebuvo.
–Apie kurį laikotarpį buvo smagiausia rašyti? Ką buvo įdomiausia piešti?
Justinas: Man buvo labai smagus naujas žvilgsnis į Vilniaus įkūrimo legendą – tame epizode pavyko parašyti kai ką, kas vadinama alternatyviąja istorija. Pagalvojau, visi žino legendą apie Geležinį Vilką. Neįdomu! O jeigu tai žinomai legendai suteiktume detektyvo prieskonio?
Man atrodė, kad tai lyg dėlionė su trūkstamomis detalėmis. Visuomet norėjosi pamatyti pilną tuometinio gyvenimo vaizdą, tarsi pats gyvenčiau tuo metu.
Povilas: Esu architektas, todėl smagiausia buvo iki mažiausių detalių nupiešti bene visus svarbiausius miesto kampelius ir įvairiausių laikotarpių Vilniaus planus. Stengiausi atskleisti to meto dvasią, stilistiką ir istorines tiesas. Tai užėmė be galo daug laiko, bet buvo neapsakomai įdomu įsijausti į Vilniaus metraštininko rolę ir mintimis pabūti tame laikotarpyje, kurį piešiau.
–Kas paliko didžiausią įspūdį knygos kūrimo metu?
Povilas: Labai vizuali ir nuosekli kelionė per Vilniaus istoriją nuo Gedimino laikų iki mūsų dienų. Norėdamas būti tikslus, išnagrinėjau gausybę vizualių miesto gyvenimą menančių šaltinių – piešinių, planų, nuotraukų, filmuotų vaizdų. Dažniausiai su istorija susiduriame per rašytinius šaltinius, papildytus viena kita iliustracija, todėl galime tik apytiksliai įsivaizduoti, kaip tada žmonės gyveno. Man atrodė, kad tai lyg dėlionė su trūkstamomis detalėmis. Visuomet norėjosi pamatyti pilną tuometinio gyvenimo vaizdą, tarsi pats gyvenčiau tuo metu. Šio komikso kūrimas bene arčiausiai priartino prie šios svajonės. Gausybė vizualių istorinių šaltinių, perėjusių pro mano akis, užpildė tas trūkstamas spragas ir leido ne tik pabuvoti tuose laikotarpiuose, bet ir pamatyti nenutrūkstamą Vilniaus istoriją. Taigi patyriau jausmą lyg kelias minutes žiūrėčiau 700 metų filmuotą Vilniaus timelapse. Labai stengiausi šį jausmą perkelti ir į komiksą.
–Kiek laiko užtruko nupiešti?
Povilas: Metus! Iš tikrųjų reikia pasakyti, kad komiksų knygų sukūrimas – labai ilgas užsiėmimas. Ir kad tai gali daryti tik vienuoliai (šypsosi). Esu skaitęs tokių komiksų, kurių kūrimas užtruko dešimtmečius! Tad mano kūrybos laikas, palyginti, buvo labai trumpas. Piešdavau pieštuku, markeriu ir užbaigdavau kompiuteriu nuo ryto iki vakaro, ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Teko atsisakyti daugelio dalykų, pramogų ir pasiūlymų. Net ir atostogų prie jūros metu šeima išeidavo maudytis, o aš likdavau piešti kambaryje… Ilgiausiai krapštydavausi prie žemėlapių.
–Kas galėtų būti šios knygos skaitytojas?
Povilas: Iliustruodamas šią knygą tikėjausi, kad jos skaitytojas bus toks seklys, kuris mėgsta ieškoti ir rasti. Įvairaus amžiaus.
Justinas: ir aš įsivaizduoju, kad ši knyga labai tiks ir tėvams, ir vaikams. Tėvams gal dar ir dėl to, kad komiksai – mums vis dar nepažįstamas žanras, todėl bus ne mažiau įdomu skaityti ir tyrinėti. Labai tikiuosi, kad atrasti visas tas įdomybes ir atskleisti Vilniaus miesto paslaptis bus be galo įtraukiantis ir prasmingas užsiėmimas.
–Penkios priežastys, kodėl verta skaityti šią knygą?
Justinas: Pirma priežastis – šiame komikse užfiksuota visa Vilniaus istorija. Antra priežastis – ji yra apie vaikus, tokius pačius, kaip ir skaitytojai. Knygos herojai – Aistė ir Simas – 12– 14 metų paaugliai, pats tas smagumas tyrinėti ir atrasti. Trečia priežastis – knygoje daug nuotykių, kai kurie žiaurūs. Ketvirta priežastis – knyga labai gražiai nupiešta. Penkta priežastis – ir labai gerai parašyta!
