Kas įkvėpė imtis šio romano bei plačiau apie jo kūrybos procesą dalinasi pati K.Hannah, rašytoja ir „New York Times“ bestselerių autorė. Ji pripąžįsta, kad pirmiausia ją jaudino senelių ir prosenelių istorija. Rašytoja norėjo geriau suprasti tą sudėtingą laikmetį, kuriame jie gyveno. Galiausiai visa tai mane nuvedė iki Didžiosios depresijos.
Didžioji depresija nepalaužiamos moters akimis
Šiuo netikrumo ir pavojų kupinu metu pagrindinė romano „Keturi vėjai“ veikėja, amerikietė Elsa Martineli, kaip ir daugelis jos kaimynų, turi apsispręsti — arba nelygioje kovoje grumtis už mylimą žemę, arba keliauti į vakarus, į Kaliforniją, viliantis geresnio gyvenimo. Jos drąsa ir auka taps skiriamuoju visos kartos ženklu. Neveltui romanas pristatomas kaip nepamirštamas Amerikos ir amerikietiškos svajonės portretas nepalaužiamos moters akimis.
K.Hannah neslepia, kad šio romano rašymui jai padėję pasiruošti kiti du jos kūriniai. Tai – „Lakštingala“, pasakojanti dviejų seserų istoriją Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje, ir „Žiemos sodas“ – perkelianti į karo ir bado niokojomą Leningradą. Rašytoja pripažįsta siekusi atskleisti Didžiosios depresijos laikotarpį iš moterų perspektyvos. Daugelis jų liko vienos, vyrams ar tėvams išvykus geresnio darbo ieškoti kitur. Autorės teigimu, „jos turėjo būti savarankiškos, pasirūpinti namais ir vaikais. Mane sužavėjo jų stiprybė, ištvermė ir atsparumas“.
Tačiau Elsa Martineli blaškosi ne tik tarp geresnio gyvenimo siekio, bet ir laisvės nuo tėvų įtakos ir tuometinių visuomenės grožio standartų. „Gyvenimas, o ne paparastas buvimas. Tokia buvo jos svajonė; Elsa svajojo apie pasaulį, kuriame gyvenimo ir pasirinkimų neribotų sanarių reumatas, persirgtas keturiolikos, apie gyvenimą atradus jėgų, kurios iki tol tūnojo nežinia kur, apie galimybę būti vertinamai už šį tą daugiau nei vien išvaizda.“
Pranašingas romanas, mokantis stiprybės
Ir nors romano pradžioje pagrindinės herojės gyvenimas atrodo nulemtas nuolatinės tarnystės kitiems, atsižadant savo svajonių. „Nereikia būti genijumi, kad peržvelgęs Elsos gyvenimo kelią išvystum ateitį. Ji ir liks čia, tėvų namuose Akmenuotoje gatvėje, globojama nuo amžių amžinųjų čia dirbančios tarnaitės Marijos. Vieną gražią dieną, kai Marija išeis, Elsa liks prižiūrėti tėvų, o paskui, kai jų nebeliks, ji jau bus sena ir visai viena. Ir ką gi ji paliks šiame gyvenime? Kuo bus paženklintas šioje žemėje praleistas laikas? Kas ir dėl ko ją prisimins?“. Vis dėlto moteris ryžtasi pokyčiams, o prie to neabejotinai prisideda meilė. Tačiau susidūrus su ja akis į akį, Elsa supranta, kad nuo aistringų meilės miražų, gali būti kur kas sunkiau išsivaduoti nei ji galvojo.
Pati autorė pripažįsta, kad galimybė nusikelti į kitą laikmetį, išgyventi amerikiečių stiprybę, jų žmogišką atsparumą, jai reiškė labai daug. Neveltui šio romano pasirodymą, kuris šiais metais jau išleistas daugiau nei dvylikoje šalių, „The New York Times“ apūdino, kaip keistai pranašingą. „Kūrinio siunčiama žinutė viltinga ir iškalbinga — esame mokančiųjų išgyventi tauta. Buvome atsidūrę baisiame varge, bet išbridome. Išbrisime ir vėl. Laikykimės išvien“ – taip sugretinant Didžiosios depresijos ir visuotinės pandemijos laikus pristatomas K.Hannah romanas.
Beje, visiems, mėgstantiems šeimynines ir istorines sagas, rekomenduojame susipažinti ir su kitu šiais metais pasirodžiusiu Nobelio premijos laureato J.Steibecko romanu „Rūstybės kekės“. Taip pat pasakojančiu apie vienos šeimos išbandymus Didžiosios depresijos metu. Vis dėlto norintiems kiek lengvesnio, vasariško ir romantiško skaitinio, neabejotinai verta susipažinti su K.Hannah romanu „Keturi vėjai“.
