1. Roy Jacobsen „Neregimieji“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (vertė Nora Strikauskaitė)
„Neregimieji“ – neabejotinai viena geriausių šią vasarą pasirodžiusių knygų. Ir net jei jos viršelio nepuošia ryškiaspalviai Graikijos salų, Provanso ar Toskanos paveikslėliai, vis tiek įtraukite ją į savo būtinų vasaros skaitinių sąrašą. Karštą vasaros dieną niekas geriau neatvėsins nei pažintis su viena gražiausių, o kartu atokiausių Norvegijos pakrantės salų šiaurietiška istorija.
Nepykti, nebijoti su rimtimi priimti tai, kas neišvengiama – taip prisijaukinamas net ir pats atšiauriausias pasaulio kampelis.
Knygoje pasakojama apie XX a. trijų žvejų šeimos kartų gyvenimą saloje, kuri ir pavadinta šeimos pavarde – Barioja. Kiekviena Bariojų diena ir visas gyvenimas neatsiejami nuo gamtos stichijų, kurios čia siaučia kone kiekviename puslapyje lyg lygiavertės salos gyventojos ir knygos herojės. Vietiniai, prisitaikydami prie šėlstančios gamtos kalendoriaus, išmoko statyti namus, žino, kada reikia patalus iš vieno namo galo pernešti į kitą ir kaip išgyventi žiemos audras. Nepykti, nebijoti su rimtimi priimti tai, kas neišvengiama – taip prisijaukinamas net ir pats atšiauriausias pasaulio kampelis. Tačiau tas atšiaurumas turi savito grožio ir stebuklų, kuriuos kasdien į krantą išmeta jūra ar palieka paukščiai, sudėję lizdus tiesiog priebučiuose po laiptais, apdovanodami savo kaimynus tuntais švelnių pūkų.
Kuo prasideda ir kuo baigiasi diena saloje, vasarą ir žiemą, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena čionykščiai, ar jiems pavyks surasti ryšį su išoriniu pasauliu, ar troškimas gyventi komfortabiliau, šiuolaikiškiau nėra per didelė kaina už prarastą nepriklausomybę, žmogaus ir gamtos priešpriešos ir vienybė saloje – temos ir klausimai, kuriuos gvildena vienas geriausių Norvegijos rašytojų romane „Neregimieji“. Subtilus, įžvalgus, humoro nestokojantis pasakojimas, parašytas nepaprastai skaidria kalba, puikiu stiliumi, 2017 m. buvo nominuotas „Man Booker International“ premijai – o tai tik dar viena priežastis šios knygos nepraleisti. Tad jeigu ieškosite ko nors ypatingo ir gaivaus visomis prasmėmis (literatūrine taip pat) – „Neregimieji“, be abejonės, turėtų būti sąrašo viršuje.
Rekomenduojama geros literatūros mėgėjams, vertinantiems puikų skandinavišką stilių, skaidrią romano kalbą, kupiną išmintingų įžvalgų, norintiems pažinti atokiose salose gyvenančių žmonių kasdienybę.
2. Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“ ir „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“, leidykla „Kitos knygos“ (vertė Kristina Sprindžiūnaitė, Zita Baranauskaitė-Danielienė)
Vasarą, kai vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, pats tinkamiausias metas Peterio Wohllebeno knygoms „Paslaptingas medžių gyvenimas“ ir visai neseniai pasirodžiusiai „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“.
Daugelis knygų apžvalgininkų jau kelintas mėnuo negaili liaupsių gamtininko P.Wohllebeno knygai „Paslaptingas medžių gyvenimas“, kuri, nors ir yra parašyta remiantis moksliniais atradimais, visiškai nepanaši į sausą enciklopediją, greičiau – į knygą apie gyvenimą. Tik ne žmogaus, o medžių gyvenimą.
Kodėl medžiai tiek ilgai gyvena? Kodėl jie žali? Ar jiems reikalingas miegas? Kaip jie keliauja? Ar jaučia skausmą? Kaip bendrauja? Kodėl miške jau po keliolikos minučių mes jaučiamės lyg pabuvoję savaitę poilsio sanatorijoje? Ar medžiai turi laiko pojūtį? Kaip lemia medžių gyvenimą kiekvieno medžio skirtingos būdo savybės? Kodėl mieste ir girioje augantis medis skiriasi? Šitokie klausimai ir dar daug kitų įdomių faktų, detalių, įžvalgų, atsakymų į klausimus, apie kuriuos galbūt niekada net nesusimąstėme.
O naujausioje šio autoriaus knygoje „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“ taip pat rasite netikėtų faktų apie gyvūnų pasaulį, intelektą, jausmus: pvz., ar gyvūnai turi sielą? Ar jie gedi? Myli? Ar jie geba susirasti sau poras visam gyvenimui? Ar jie jaučia gėdą? Ar jie atpažįsta suaugusius savo vaikus? Ir daug kitos įdomios informacijos, padėsiančios pažinti mus kasdieniame pasaulyje, namuose, gamtoje supančius paukščius ir gyvūnus.
P.Wohllebeno knygos rekomenduojamos net ir tiems, kurie neskaito knygų, bet myli gamtą, gyvūnus ir nori juos labiau pažinti. Knygos parašytos paprastu stiliumi, todėl lengvai ir smagiai skaitosi. O svarbiausia – šios knygos leis geriau suvokti mus supantį pasaulį, žinių bagažą papildys įdomiais ir naudingais faktais, kurie leis artimiau susidraugauti su gamta, privers ją labiau gerbti ir tausoti.
3. David Lebovitz „Apartamentas“, leidykla „Vaga“ (vertė Giedrė Nenartavičiūtė)
Ar kada svajojote apie gyvenimą Paryžiuje? O gal net apie nuosavą būstą jo centre, madingiausiuose rajonuose? Bestselerių „Saldus gyvenimas Paryžiuje“ ir „Mano Paryžiaus virtuvė“ autorius, visame pasaulyje garsus virtuvės šefas Davidas Lebovitzas, ir toliau tęsia pasakojimą apie savo gyvenimą Prancūzijos sostinėje ir šįkart dalijasi įspūdžiai apie įsikūrimo ten ypatumus. Nusprendęs žaviajame šviesos ir meilės mieste įsigyti bei įsirengti nuosavus namus, jis susiduria su begale rūpesčių, patiria virtinę nuotykių ir išsiaiškina daug naujų prancūziškos kultūros, visuomenės, maisto ir kasdienio gyvenimo ypatumų. Jais visais, kaip visuomet, dosniai ir žaismingai dalijasi su skaitytojais, o savo pasakojimus pagardina prancūziškų patiekalų receptais.
Naujoje D.Lebovitzo knygoje rasite daug įdomių, šmaikščių pasakojimų apie tai, su kokiais netikėtais reikalavimais, sąlygomis turi susidoroti kiekvienas emigrantas, norintis gauti šioje šalyje paskolą būstui, kaip nekilnojamojo turto agentų patarimai gali greitai apsukti galvą ir visiškai panardinti į neviltį, o dar santykiai su statybininkais, architektais, dizaineriais ir kitais norinčiais, prikišti nagus prie apartamentų. Ar visi tie iššūkiai verti malonumo gyventi svajonių mieste? Ar Lebovitzas galiausiai prisijaukins paryžietišką gyvenimą?
Ši knyga kiek priminė Tahiro Shaho romaną „Kalifo rūmai“, kuriame britų rašytojas aprašo analogiškus patyrimus tik ne Paryžiuje, o viename Maroko mieste. Tiek T.Shahas, tiek D.Lebovitzas galiausiai pripažįsta, kad naujieji namai pareikalavo daug nervų, bet buvo verta dėl rezultato stengtis.
Knyga rekomenduojama besidomintiems prancūzų kultūra, norintiems daugiau sužinoti apie paryžietiško gyvenimo ypatumus, svajojantiems ar planuojantiems gyventi šiame mieste. Taip pat knyga patiks kulinarinių knygų mėgėjams – ypač paryžietiškos virtuvės gerbėjams.
4. Samuel Bjork „Aš keliauju viena“, leidykla „Alma littera“ (vertė Viktorija Gercmanienė)
Trilerių ir detektyvų mėgėjams mūsų leidyklos šią vasarą pasiūlė daugybę naujienų, viena iš jų – norvegų rašytojo Samuelio Bjorko knyga „Aš keliauju viena“.
Knyga, prasidėjusi kūdikio dingimu gimdymo namuose, tęsiasi šiurpiu detektyvu Norvegijos miškuose ir Oslo nusikaltimų tyrimų biure, kuris tiria mįslingą žmogžudystę.
Norvegijos miškuose du berniukai aptinka šešerių metų mergaitę be gyvybės ženklų. Ji aprengta neįprastai, it lėlė, ant kurios parišta juostelė su užrašu „Aš keliauju viena“. Ar gali nužudymai sietis su prieš šešerius metus įvykdytu kūdikio pagrobimu? O gal tai susiję su paslaptinga krikščionių sekta, įsikūrusia miškų gilumoje? Iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai veja vienas kitą, atsiskleidžia vis daugiau neįtikėtinų detalių.
Detektyvas Munkas keliauja į apleistą salą, kurioje slepiasi be galo talentinga, turinti šeštąjį pojūtį, tačiau praeities šmėklų bei depresijos kankinama, buvusi detektyvė Mia Kriuger. Atidžiai peržiūrėjusi nusikaltimo vietos nuotraukas, ji pareiškia, kad aukų bus daugiau...
Norvegų rašytojas Samuelis Bjorkas yra ne tik romanistas, bet ir dramaturgas, dainininkas ir dainų autorius. Bjorkas turi išskirtinį stilių, rašo šmaikščiai, o kartu subtiliai, gerai valdo besikeičiantį ritmą, išlaiko įtampą ir skaitymą paverčia maloniu ir įtraukiančiu.
Rekomenduojama skandinaviškų trilerių, kriminalinių romanų, šiurpių istorijų mėgėjams. Ne veltui autorius lyginamas su tokiais rašytojais kaip Stiegas Larssonas ir Jo Nesbø.
5. Rohinton Mistry „Šeimos reikalai“, leidykla „Tyto alba“ (vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė)
„Šeimos reikalai“ – vienos šeimos reikalų istorija, persipinanti su nepaprastai įspūdingu šiuolaikinio Mumbajaus kraštovaizdžiu. Romano autorius Rohintonas Mistry'us – vienas žymiausių šiuolaikinių autorių, indų tautybės rašytojas, gyvenantis Kanadoje, lyginamas su Salmanu Rushdie. Trys iš jo romanų buvo nominuoti „Bookerio“ premijai. Lietuvių kalba turime išleistą jo knygą „Trapi pusiausvyra“ („Tyto alba“, 2015 m.), kuri laikoma viena geriausių kada nors parašytų knygų apie Indiją.
Romanas „Šeimos reikalai“ vėl panardina skaitytoją į šios šalies gelmes. Pasakojimas apie tris parsų šeimos, gyvenančios Mumbajuje, kartas, pribloškia savo tikrumu. Šeimos narių tarpusavio meilė, išmintis, perduodama iš kartos į kartą, nuolankumas ir atsidavimas vieni kitiems, parama sunkią akimirką, – yra tai, kas daro mus žmonėmis. Tai ne tik vienos šeimos reikalų istorija, tai ir nepaprastai įspūdingas šiuolaikinio Mumbajaus portretas. Jaudinantis, alsuojantis gyvybe, spaudžiantis ašaras ir veriantis iki širdies gelmių.
Knyga patiks ne tik besidomintiems kitų šalių gyvenimu, mėgstantiems šeimos istorijas, sagas bet ir geros literatūros mėgėjams, vertinantiems romano atmosferą, elegantišką romano stilių, šiltą, žmogišką pasakojimą, puikiai išreikštus personažus. Autorius kaip ir ankstesnėse knygose, taip ir šiame romane įspūdingai atskleidžia Indijos ir Mumbajaus kultūrinę įvairovę.
6. Elina Hirvonen „Kai baigiasi laikas“, leidykla „Baltos lankos“ (vertė Urtė Liepuoniūtė)
Elinos Hirvonen romanas „Kai baigiasi laikas“, Suomijoje apdovanotas „Metų knygos“ premija, nėra iš tų vasariškų, romantiškų, lengvų skaitinių, kurį gali nerūpestingai skaityti paplūdimyje ar terasoje, norėdamas pailsinti smegenis nuo viso pasaulio problemų ir rūpesčių. Anaiptol, ši knyga yra apie viso pasaulio problemas, įvykius, kurie paliečia kiekvieną šalį ir kiekvieną iš mūsų.
E.Hirvonen knygoje pasakoja apie jauno vaikino Aslako surengtą teroro išpuolį, kurio metu nuo pastato stogo Helsinkyje jis šaudo į praeivius. Miestas, apimtas panikos, laukia kol bus sustabdytas šaulys, o tuo metu autorė kviečia pažvelgti į šią istoriją šaulio šeimos narių akimis, priverčia susimąstyti apie tai, kokią įtaką, atsakomybę turi tėvai augindami vaikus ir išleisdami juos į pasaulį. Bando suprasti – ką jie padarė ne taip, kas paskatino tokį jų sūnaus poelgį?
Atvirame, jautriame ir emociškai stipriame pasakojime nagrinėjami sudėtingi vaikų ir tėvų santykiai, analizuojamas vidinis herojų gyvenimas, problemos, su kuriomis susiduria daug šiuolaikinių žmonių, o kartu paliečiamos aplinkosaugos temos, kritikuojama vartotojiška kultūra.
„Kai baigiasi laikas“ – trečiasis suomių rašytojos, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos romanas, kuris vertinamas už itin aktualias temas ir įtaigų, lengvą stilių. Šis romanas kai kurių kritikų lyginamas su Lionel Shiver „Pasikalbėkime apie Keviną“.
Knyga rekomenduojama skandinaviško stiliaus literatūros gerbėjams, taip pat tiems, kas ieško aktualaus, įtaigaus, emociškai paveikaus ir nepramoginio žanro teksto, padedančio labiau suprasti nusikaltėlių psichologiją, susitapatinti su žmonėmis, kurie lieka kitoje barikadų pusėje, kai visas pasaulis juos pasmerkia.
7. Emily Holleman „Skęstantis karalius“, leidykla „Sofoklis“ (vertė Simona Dobrovolskytė)
Skęstantis karalius" – tai skaitytojų pamėgto romano „Kleopatros šešėliai" („Sofoklis", 2016) tęsinys, kuris gali būti skaitomas ir kaip savarankiškas kūrinys. Jame senovės civilizacijas išmananti Emily Holleman, remdamasi tikrais faktais, pasakoja kitokią senovės Egipto žlugimo istoriją.
Senovės Egiptas, 51 m. pr. Kr. Po tėvo mirties į sostą atsisėda Kleopatra ir jos brolis Ptolemajas. Tauta džiūgauja sulaukusi naujos eros, tačiau vienvaldystės troškimas pasėja nesantaiką šeimoje. Ar įmanoma pasidalyti Nilą?
Tėvo nuvertintas ir ilgai šešėlyje buvęs Ptolemajas pasiryžta įrodyti savo sugebėjimus, kaip vyras ir kaip karalius, tačiau vienuolikmečiui nepavyksta pranokti vyresniosios sesers, kuri greitai parodo visam kraštui savo viršenybę.
Tuo metu jaunėlė Arsinoja blaškosi tarp sesers ir brolio vienoje aršiausių kovų dėl valdžios visoje Egipto istorijoje. Rūmuose suveši gandai, paskalos ir išdavystės. Kilus maištui, Kleopatra yra priversta bėgti iš Aleksandrijos. Arsinoja neturi kito pasirinkimo – tik sekti paskui seserį į tremtį. Tačiau, kai Kleopatra pradeda telkti kariuomenę prieš brolį, jaunėlę apninka abejonės, ar sesuo yra tokia valdovė, kokios reikia Egiptui? Priversta rinktis tarp šeimos ir savo šalies, Arsinoja nulems karalystės likimą ir istorijos eigą.
Knyga rekomenduojama senųjų civilizacijų istorijos mėgėjams, taip pat tiems, kuriems įdomu kitokiu kampu papasakota Egipto žlugimo istorija, Egipto dinastijų vingiai, rūmų intrigos – visa tai parašyta remiantis tikrais faktais, o kartu įvilkta į elegantiška romano rūbą.
8. Abir Mukherjee „Kalkutos detektyvas“, leidykla „Tyto alba“ (vertė Rasa Drazdauskienė)
Abir Mukherjee – Vakarų Škotijoje užaugęs imigrantų iš Indijos sūnus, šiuo metu su šeima gyvenantis Londone. Jo debiutinė knyga „Kalkutos detektyvas“ laimėjo prestižinį Harvill Secker / Daily Telegraph detektyvų konkursą ir iš karto sulaukė skaitytojų dėmesio. Tai kelionė laiku į praeitį, į Britų Indiją – valstybę, kuri nebeegzistuoja, į kolonijinio pasaulio prabangą ir pragaištį. Kalkuta, 1919 metai. Buvęs Skotland Jardo detektyvas Semas Vindemas atvyksta į šį miestą tikėdamasis čia pradėti viską iš naujo ir atsikratyti kankinamų prisiminimų apie karą. Tačiau nespėjęs apsiprasti nei su nauja vieta, nei su savo vidiniais demonais, Vindemas iškart neria tiesiai į žmogžudystės tyrimo sūkurį. Žmogžudystės, kuri privers jį leistis į tamsiausias Britų Indijos gelmes.
Reikalas rimtas: nužudytas aukštas valstybės tarnautojas. Negana to, į jo burną įgrūstas popiergalis su raginimu britams nešdintis iš Indijos. Politinė padėtis darosi vis nestabilesnė, neramumų daugėja, valstybei ima grėsti rimtas pavojus, o sarkastiškasis detektyvas Vindemas drauge su arogantišku savo kolega inspektoriumi Digbiu ir Indijoje gimusiu, tačiau britiškai auklėtu seržantu Banerdžiu narplioja tyrimo gijas, vedančias juos nuo klestinčių britų salonų iki gundančių opijaus landynių.
„Kalkutos detektyvas“ rekomenduojamas istorinių detektyvų ir britiško sarakazmo gerbėjams, taip pat vertinantiems puikiai perteiktą vaizduojamo krašto atmosferą, šiuo atveju – Kalkutos, kolonializmo padarinius vietiniams gyventojams, kolonijų žavesį ir skurdą, revoliucinius idealus ir intriguojantį nusikaltimo tyrimą.
9. F.Scott Fitzgerald „Keista Bendžamino Batono istorija ir kiti apsakymai“, leidykla „Sofoklis“ (vertė Daiva Daugirdienė)
Daugelis skaitytojų „prarastosios kartos“ rašytoją F.Scottą Fitzgeraldą pažįsta iš tokių jo romanų kaip „Didysis Getsbis“, „Kita rojaus pusė“, „Švelni naktis“, tačiau tik nedaugelis žino, kad visgi ne romanuose, o apsakymuose jis demonstruoja savo aukščiausios prabos rašymo talentą. Leidykla „Sofoklis“ pristato jau antrąją šio autoriaus apsakymų rinktinę (pirmoji „Sugautas šešėlis“, 2015 m.).
Apsakymų rinkinyje „Keista Bendžamino Batono istorija ir kiti apsakymai“, elegantiškai, išmoningai parašytos autoriaus istorijos apie meilę, nusivylimą, sėkmę, grožį – puikus pasirinkimas vasarai. O ir apsakymų žanras, savo trumpumu labai tinka šiam metų laikui, kai nesinori įsikinkyti į „ilgalaikius santykius“ su kokiu rimtu romanu. Tikriausiai daug kam teko girdėti, kad „Keista Bendžamino Batono istorija“ yra kūrinys, pagal kurio idėją, 2008 metais Davidas Fincheris sukūrė filmą, pelniusį net tris „Oskarus“. Tačiau apsakymas nuo filmo gerokai skiriasi, juos sieja tik panaši idėja, todėl tikrai verta pasidomėti originalu.
Apsakyme „Bernisė nusikerpa plaukus“ rasite įvilktus į apsakymo rūbą paties autoriaus patarimus savo sesutei Annabel, ką ji turėtų daryti, kad patiktų vaikinams. Romantiškai nusiteikusios pietietės neviltį Šiaurėje, kur visi pamažu niursta ir liūdnėja, pajusite skaitydami „Ledo rūmus“. O „Žiemos svajos“ – savotiški „Didžiojo Getsbio“ apmatai. „Beprotiškas sekmadienis“... tai „ne diena, o veikiau properša tarp dviejų kitų dienų“. Lemtinga properša. „Trumpa kelionė namo“ – šiurpokas pasakojimas, keistumu beveik prilygstantis „Keistai Bendžamino Batono istorijai“.
Apsakymų rinkinys „Keista Bendžamino Batono istorija ir kiti apsakymai“ rekomenduojamas laiko patikrintos literatūros klasikos gerbėjams, taip pat norintiems išsamiau susipažinti su „prarastosios kartos“ amerikiečių rašytojo kūryba, kuri pasižymi poetišku stiliumi, elegancija, vaizdingumu.
10. A.J. Finn „Moters lange“, leidykla „Baltos lankos“ (vertė Aidas Jurašius)
Įtraukiantys trileriai – vienas iš geriausių pasirinkimų vasarą, ieškantiems knygų lentynose neįpareigojančių skaitinių. „Moteris lange“ – vardijamas kaip laukiamiausias šių metų debiutinis psichologinis trileris, iš karto atsidūręs „New York Times“ perkamiausių knygų viršūnėje JAV bei žaibiškai užkariavęs knygų topus kitose šalyse. O pats Stephenas Kingas šią knygą įvardijo kaip „absoliučiai originalią istoriją“.
„Moteris į langą“ – didelę sėkmę pelnęs romanas, kuris savo kinematografiška, hičkokišką pasakojimo maniera iš karto patraukė kino režisierių dėmesį, tad šiuo metu jau yra pagal jį statomas filmas.
Knygos siužetas pasakoja apie Aną Foks, kuri jau dešimt mėnesių neišeina iš namų. Tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus.
Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje.
Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą? Kiekvienas knygos herojus slepia šiurpias paslaptis, o tiesa kur kas niūresnė, nei buvo galima numanyti...
„Moters lange“ rekomenduojama noir žanro, psichologinių trilerių gerbėjams, kurie vertina romano atmosferą, šiurpias paslaptis menantį originalų siužetą ir kuriems paliko įspūdį tokie kūriniai kaip „Mergina traukinyje“, „Dingusi“.
11. Mary Sharrat „Ekstazė“, „BALTO“ leidybos namai (vertė Vaida Jėčienė)
Alma Maria Mahler – garsi savo laiką pralenkusi kompozitorė, kūrėja, mūza, kurios sudėtingą, o kartu intriguojančią gyvenimo istoriją knygoje „Ekstazė“ pasakoja amerikiečių kilmės rašytoja Mary Sharrat, šiuo metu gyvenanti Belgijoje.
Pirmąjį bučinį jai padovanojo dailininkas Gustavas Klimtas. Beprotiška meile ir pirmuoju jos vyru tapo kompozitorius Gustavas Maleris. Antruoju – legendinis vokiečių architektas Valteris Gropijus. Rašytojas Francas Verfelis ją vadino viena iš nedaugelio egzistuojančių stebuklingų moterų. Bet kas gi iš tiesų buvo Alma Maler-Gropijus-Verfel – priešais save ant kelių klupdžiusi to meto genijus ir pasauliui palikusi savo pačios muzikinės kūrybos perlus?
„Mėginti aprėpti Almos sielą vienu romanu pasirodė esanti neįtikėtinai sunki užduotis – tai išties buvo didinga moteris“, – rašo autorė M.Sharratt. Jos sukurtas XX a. pradžios Vienoje gyvenusios Almos portretas – įvairialypis, dinamiškas ir puikiai atspindintis esminį to meto moters kūrėjos dvasios skilimą: priešpriešą tarp kūrybingos asmenybės ir ištikimos žmonos, atsidavusios vyrui kūnu ir siela.
Tai sudėtingos, ambicingos, ribų nepaisančios ir savo laikmetį pralenkusios moters – kompozitorės, kūrėjos, dukters, sesers, motinos, žmonos, mylimosios, mūzos – istorija, papasakota remiantis tikrais faktais, laiškais ir tiksliomis Almos Maler biografijos detalėmis.
„Ekstazė“ – aistringas, įkvepiantis kūrinys, rekomenduojamas biografinių knygų mėgėjams, besidomintiems menininkų ir jų mūzų biografijomis, asmenybėmis, kurios savo požiūriu į gyvenimą, nuopelnais pralenkia savo laiką. Taip pat knyga patiks besidomintiems feminizmo idėjomis XX a.
12. Megan Miranda „Tobula nepažįstamoji“, leidykla „Kitos knygos“ (vertė Gabija Lebednykaitė)
Dar vienas puikus atostogoms tinkantis trileris, kurį parašė milžiniško pasaulinio populiarumo sulaukusio trilerio „Visos dingusios“ autorė Megan Miranda. Pastarasis amerikiečių rašytojos romanas, pasakojantis apie painius ir paslapčių kupinus žmonių tarpusavio santykius, sukeliančius kruvinas tragedijas, pateko į geriausių 2016-aisiais išleistų trilerių penketuką. Na, o šią vasarą leidykla „Kitos knygos“ autorės gerbėjus nudžiugino dar vienu puikiu šios autorės trileriu „Tobula nepažįstamoji“.
Naujame trileryje „Tobula nepažįstamoji“, karjeroje nesėkmę patirianti žurnalistė Lėja Stevens netikėtai sutinka seniai matytą draugę Emą Grey. Ši kviečia Lėją vykti kartu į Pensilvanijos miestelį, kur ji galėtų įsidarbinti mokytoja – abi pradėtų naują gyvenimą. Bet nauja pradžia aptemsta, kai moteris, kaip du vandens lašai panaši į Lėją, užpuolama prie ežero, o Ema netrukus dingsta. Pasiryžusi surasti draugę, Lėja prašo Kailo Donovano, išvaizdaus jauno policininko, pagalbos. Jiems bandant atskleisti tyrimui svarbių Emos gyvenimo detalių, Lėja pradeda abejoti, ar apskritai kada nors pažinojo Emą. Jokių draugų, šeimos narių, jokių pirštų atspaudų – policija kelia klausimą, ar apskritai egzistuoja toks žmogus – Ema Grey. Apimta netikrumo, Lėja nusprendžia peržiūrėti ir savo pačios praeitį. Jos karjerą sužlugdė vienas straipsnis, ir ta istorija iki galo neaiški. Norėdama išsigelbėti, Lėja privalo žūtbūt išsiaiškinti tiesą apie Emą Grey ir tą darydama susiduria su savo pačios demonais. Jai reikia suprasti, kuo ji gali iš tikrųjų pasitikėti, ir išsiaiškinti dar ne vieną dalyką apie save pačią.
Knyga rekomenduojama Megan Mirandos ankstesnės knygos „Visos dingusios“ gerbėjams ir visiems, vertinantiems psichologinius, hičkokiškos atmosferos trilerius su įtraukiančiu siužetu, išlaikančiu įtampą iki pat paskutinių knygos puslapių.
13. Didier Decoin „Karpiai imperatoriui“, leidykla „Alma littera“ (vertė Valdas V. Petrauskas)
Prancūzo Didier Decoin knyga „Karpiai imperatoriui“ skirta skaitytojams, ieškantiems rimtesnių skaitinių vasarai ir kartu egzotiškesnių, nes rytietiško paslaptingumo, ceremonijų ir mistikos persmelktas romanas „Karpiai imperatoriui“ nukelia į X amžiaus Japoniją. Meistriškai papasakotoje istorijoje susipina paprastų žmonių ir galingųjų valdovų likimai, buitis ir mistika, dvasingumas ir kūniškumas.
X amžiaus Japonija. Mažame kaimelyje su jauna žmona Mijuke gyvenantis paprastas žvejys Kacuras yra vienas iš karpius imperatoriaus tvenkiniams pristatančių išrinktųjų. Įgudusi Kacuro akis, atrenkant gražiausias ir ištvermingiausias žuvis, pasitarnavo visam kaimeliui – jo gyventojai atleisti nuo didelės dalies mokesčių. Užtat netikėta Kacuro mirtis sukrečia visą kaimelį. Nugabenti paskutinius jo sugautus karpius į sostinę patikima jaunajai Kacuro našlei Mijukei.
Karštai savo vyrą mylėjusi moteris iškeliauja į imperatoriaus rūmus. Ilgėdamasi Kacuro ir prisimindama švelnaus, intymaus ir ypatingo jų ryšio akimirkas, Mijukė iš visų jėgų stengiasi atlikti paskutinę pareigą vyrui. Alinantis ir sunkus žygis per džiungles, pavogti šeši iš aštuonių gabenamų karpių bei kiti likimo skirti išbandymai tampa Mijukės gedulo dalimi ir savęs pažinimo kelione.
Romanas rekomenduojamas literatūros gurmanams, ieškantiems kokybiško, išskirtinio skaitinio, o kartu besižavintiems rytietiškomis paslaptimis. Įtraukiantis ir poetiškas romanas apie grožį, gyvenimą ir tikrą meilę patiks ir vertinantiems gerą vertimą, nes romaną vertė Valdas V. Petrauskas, kuris yra Šv. Jeronimo premijos laureatas.
14. Ann Kidd Taylor „Mūzų viešbutis“, leidykla „Baltos lankos“ (vertė Eglė Podčašinskienė)
„Mūzų viešbutis“ – gaivus vasariškas romanas, vandenyno fone, pasakojantis apie laisvą ir savarankiška jūrų biologę Meivę, draugų vadinama ryklių užkalbėtoja, nes ši keliauja po pasaulį ir tyrinėja savo didžiąją gyvenimo aistrą – ryklius. Regis, jai nereikia nė meilės, nė šeimos. Tačiau kai ji sugrįžta į žavų ir ekscentrišką senelės „Mūzų“ viešbutį Floridos pakrantėje, kuriame praleido vaikystę ir paauglystę, suranda kažką daugiau nei taip išsiilgti prisirpusių apelsinų spalvos saulėlydžiai ir gardieji senelės žaliųjų citrinų pyragai...
Pakrantėje sutikta charizmatiška mergaitė Heizelė pasirodo esanti Meivės paauglystės mylimojo Danieliaus dukra. Romantika ir šiluma alsuojantys vakarai trise Meivei kelia vis daugiau jausmų, vis garsiau ima kirbėti klausimas: ar pasinaudoti likimo suteiktu antruoju šansu? O galbūt nerti į naujus santykius su kolega Nikolu, vieną dieną atvykusiu į Meivės gimtąjį miestelį tirti nelegalios ryklių pelekų medžioklės?
Svaiginančių palmių, Kalipso muzikos ir tobulų vandenyno vaizdų fone skleidžiasi vienos moters gyvenimo drama: pirmosios meilės prisiminimai pinasi su naujai atsirandančiais jausmais, rūpestis rykliams maišosi su baime dėl pavojaus jų gyvybei, nuolatinės laisvės troškimas grumiasi su artumo ilgesiu.
„Mūzų viešbutis“ rekomenduojamas romantiškų meilės istorijų mėgėjams, puikus skaitinys atostogoms, kuomet norisi pailsėt ne tik nuo darbdavių, bet ir nuo rimtos literatūros.
15. Elif Shafak „Trys Ievos dukterys“, leidykla „Tyto alba“ (vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė)
Elif Shafak – žymiausia turkų rašytoja, derinanti Rytų ir Vakarų literatūrines tradicijas, kurios lietuviškai turime jau išverstus šiuos romanus: „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“, „Mečetė sultono dukteriai“.
Naujausias romanas „Trys Ievos dukterys“ pasakoja apie tai, kaip vieną pavasario vakarą Stambule turtinga dviejų vaikų motina Perė vyksta į vakarėlį prašmatnioje viloje, bet pakeliui užpuolama, elgetos pagrobia jos rankinę, lieka tik nuotrauka, primenanti studijas Oksforde. Vakarėlis Perei virsta prisiminimų vakaru…
Perė, Šyryn ir Mona. Abejojanti Perė, įžūli ateistė Šyryn ir pamaldi musulmonė Mona, sutaikanti amerikietišką feminizmą su hidžabo dėvėjimu, susitinka protingo, provokuojančio ir nepaprastai patrauklaus profesoriaus Azuro seminare, tikėdamosi išsivaduoti iš abejonių.
Romanas rekomenduojamas E.Shafak prozos gerbėjams, besidomintiems kitų šalių kultūra (šiuo atveju Turkijos), feminizmo temomis. Dažnai šios rašytojos proza, ypač dėl romanuose pulsuojančios spalvingos Stambulo atmosferos, lyginama su jos tautiečio, pasaulyje žinomo rašytojo Orhano Pamuko kūriniais.
