Apie kaimynus kartais žinome mažiau nei apie tolimesnes šalis, taigi puiki proga pasidomėti. Apie Latviją jau papasakojome. Dabar Estijos eilė. Ką estai akcentavo pristatydami savo šalį Londono knygų mugėje? Ir truputį – apie šalies orientyrus ir tai, kas estus įkvepia.
Dėmesį atkreipė tezė, kad estai turi virš 100 tūkstančių užrašytų liaudies dainų. Ji pakartota kelis kartus.
Pirmiausia atkreipiau dėmesį netgi ne į Estijos stendą „Olimpijos“ konferencijų centre, bet į kultūros ministro Indreko Saaro kalbą per oficialų atidarymą, vykusį pirmosios mugės dienos popietę. Mažų šalių ministrų kalbos dažniausiai paprastiems mirtingiesiems įspūdžio nedaro – jos pernelyg nuspėjamos. Bet ne veltui Estijos kultūros ministras, kaip išsiaiškinau, yra ir profesionalus aktorius. Jo kalba atitiko visus šiuolaikiško politiko (bent jau kaip aš jį ar ją įsivaizduoju) reikalavimus: neprailgo, turėjo patrauklią tezę, atkreipiančią dėmesį. Kalba turėjo struktūrą ir tikslą. Kalbėta bendraujant su publika, judinant viso veido raumenis, ne vien lūpas, kaip dažnai tenka matyti.
Dėmesį atkreipė tezė, kad estai turi virš 100 tūkstančių užrašytų liaudies dainų. Ji pakartota kelis kartus. O bendras pranešimo tikslas – teigti, kad Estija – sėkminga šalis, kad jų literatūrai dabar geriausi laikai, tik spėkite pačiupti, užsienio leidėjai. Jis reklamavo savo šalį, kvietė ten žmones. Ši kalba – pirmas geras įspūdis apie Estiją Londono knygų mugėje.
Anot Lietuvos kultūros instituto Projektų ir programų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, su kuria kalbėjausi apie darbą pristatant Lietuvos autorius – apie tai skaitykite kitame tekstuke, – šalys rengiasi mugei labai panašiai: tai ilgas procesas, kviečiami leidėjai ir žurnalistai iš užsienio, bandoma sudominti ne tik savo šalies literatūra, bet ir istorija, kultūra.
Estai, siekdami kultūrinių mainų ir savo literatūros sklaidos, kviečiasi užsienio autorius, leidėjus ir žurnalistus į didžiausią literatūrinį festivalį „HeadRead“, lietuviai – į tokio masto analogų regione neturinčią Vilniaus knygų mugę. Renginiuose užsimezga pažintys, leidėjai atkreipia dėmesį į svarbiausius autorius, kuriuos būtų verta leisti užsienio skaitytojams. Ši mugė visoms Baltijos šalims buvo puiki proga parengti knygų vertimų į užsienio kalbas, pareklamuoti dar neverstus autorius.
Apie Estijos stendą „Olimpijoje“ ir jo akcentus. Estai, būdami turbūt ryškiausiai pastebimi iš visų Baltijos šalių pagal technologinius pasiekimus (kaip žinia, Estijos kompanijos sukūrė „Skype“, „Smart ID“ ir ne vieną mažiau žinomą prekės ženklą), pasirūpino didžiausiu ekranu visoje mugėje. Įmonės „Rakett“ kūrybos vadovas ir Estijos atstovas mugėje Priitas Isokas sakė, kad ekrano dydis iliustruoja, kokia estams svarbi literatūra: parodyti ją reikia plačiai ir ryškiai. Bet man pačiai, tiesą sakant, panašiau, kad estams buvo svarbu atkreipti dėmesį į technologijas ir priminti tą svarbų Estijos tapatybės segmentą, ir tai visiškai nieko blogo. Stendas atrodė profesionaliai ir jaukiai.
Priitas Isokasmanas sakė, kad ekrano dydis iliustruoja, kokia estams svarbi literatūra: parodyti ją reikia plačiai ir ryškiai.
Kasmet Estijoje išleidžiama 5 000 skirtingų pavadinimų knygų. Anot pašnekovo, buvo ilgai svarstyta, kaip koncentruotai reprezentuoti Estijos literatūrą – kaip jas visas parodyti? Taigi stendo koordinatoriai nusprendė, kad jų tikslas – pristatyti kuo daugiau savo šalies autorių: kad kiekvienas autorius ir jo / jos knyga būtų matoma ir turėtų savo šlovės akimirką. Net jeigu tai ir 15 sekundžių, bet kad būtų vietos visiems. Vaizdai vis keitėsi, taigi tos 15 sekundžių vis pasikartodavo. Gražu, demokratiška.
Estijos stendo estetika pradėta kurti netgi prieš 10 metų. Anot Priito Isoko, juoda spalva simbolizuoja literatūros minties gilumą. Stendo detalėse,ant nedidelių kilimų, vaizduojama Estijos gamta. Anot estų rašytojo, eseisto, poligloto Reino Raudo, važiuojant pro Estijos kaimus keleivis mato miškus, gamtą, privažiavęs kaimo ženklą gali net nematęs namų išvažiuoti iš kaimo, nes namai išsibarstę toliau nuo kelio ir atokiai vienas nuo kito. Taigi gamta ir minėtas ekranas – visiškai skirtingų, bet susijungusių Estijos tapatybių dermė.
„Norėdami užmegzti gerus, naudingus kontaktus, turime kreipti dėmesį ne vien į tai, kaip mes patys save matome, bet ir kaip mus mato kiti. Esame maža šalis, todėl labai svarbu turėti tai, ką žmonės atsimins – tai neabejotinai bus mūsų didžiulis ekranas“, – džiaugėsi Priitas Isokas. Anot jo, estai sulaukė labai gerų į stendą atėjusių agentų ir leidėjų komentarų.
Man labai patiko ekskliuzyviniai estų juodi drobiniai maišeliai su užrašu: ESTONIAN TRANSLATORS WANTED. Efektinga, gražu, šmaikštu, tarsi jie, taip reikalingi vertėjai iš estų kalbos, būtų dingę be žinios. Gražiai apžaistas realus poreikis. Svarbiausias žmogus šalies literatūros sklaidai – be abejo, vertėjas, sugebantis adekvačiai perteikti turinį.
Maišelio nenufotografavau, tik mačiau šmėstelint, ir neradau jo nuotraukų, internete surinkusi atitinkamas frazes. Pasidariau išvadą, kad, palyginti su latviais, estai šioje mugėje buvo labiau „atsipūtę“. Neturėjo, kaip latviai, kokios nors naujos drąsios kontroversiškos kampanijos, nesistengė labai daug prisistatymo elementų viešinti socialiniuose tinkluose.
Vėliau sužinojau, kad Estija keletą kartų jau yra buvusi garbės viešnia mugėse, o latviams ši mugė buvo pirmoji, kai jų literatūra buvo dėmesio centre, nenuostabu, kad jie labai stengėsi būti ryškūs. Estai naudoja tą patį stendą jau ne vienus metus, toliau primena apie savo sukurtą įvaizdį. Juodas stendas, detalės su gamtos motyvais – tokius juos jau žino ir atpažįsta kolegos iš leidybos srities visame pasaulyje. Beje, džiugu, kad Lietuvai iš visų Baltijos šalių daugiausia kartų teko būti garbės viešnia įvairiose mugėse: Frankfurte, Turine, Bolonijoje, Geteborge, ir ji savo patirtimi galėjo dalintis su kitomis Baltijos šalimis.
Estų stende varčiau jų išleistus mugei bukletus. Viename pristatoma net 15 autorių. Kaip sakė Priitas Isokas, taip buvo padaryta todėl, kad niekas nesijaustų pamirštas ar neįvertintas. Sakyčiau, demokratiška taiki strategija.
Britai apie Baltijos šalis iki šios mugės, rodos, nežinojo beveik nieko. Kai kuriems buvo keista, kad mes kalbame trimis skirtingomis valstybinėmis kalbomis. Estams turbūt tekdavo išties nesmagiai pasijusti išgirdus tokias frazes kaip: trys Baltijos šalys – trys Baltijos kalbos: tekdavo priminti, kad estų kalba yra finougrų, o ne baltų.
Žinoma, dar didesnis paradoksas, liudijantis apie žinių stoką, kai publikacijoje vietoje „Baltic countries“ atsirado „Balcan countries“... Beje, užbėgant už akių dar krūvai nesusipratimų ir kad neatrodytų, kad Baltijos šalys yra kažkas panašaus į JAV (Baltic States, United States – juk skamba analogiškai), buvo pasirinkta formuluotė Baltic Countries – Baltijos šalys. Puikus sprendimas.
Paklausus, ką mano apie Baltijos šalių bendrumus ir skirtumus, ar turime kažką bendro be to, kad esame trys mažos valstybės, kurios du kartus visos trys panašiu metu tapo nepriklausomos, mano pašnekovas Priitas Isokas atsakė taip: „Esame atskiros nepriklausomos šalys su skirtingomis strategijomis, nors turime ir nemažai bendrų dalykų: panašaus dydžio rinkos, nedidelis gyventojų skaičius ir kt. Bet Lietuva labiau žiūri į Lenkiją nei į Baltijos šalis, nes ją su Lenkija sieja bendra kultūra ir istorija. Estai žiūri į suomius, jų mentalitetas panašesnis į suomių. Daug ką pasako ir tai, kad kelių tūkstančių vietų keltas į Helsinkį iš Talino plaukia kas 20 min., autobusas į Rygą – daug rečiau, gal kas valandą ir jis turi gal tik 50 vietų.“ Žinia, daug estų dirba Suomijoje, o savaitgaliais grįžta į Estiją, taigi šios dvi šalys labai susijusios ir ekonomiškai.
Be, to, Priitas Isokas akcentavo, kad pagal naujausius duomenis Suomija – laimingiausia šalis pasaulyje: pagal pajamas, tikimybę gyventi sveiką gyvenimą, pagal socialinę paramą, išgyvenamą laisvės būseną, pasitikėjimą (mažą korupcijos mastą) ir kt. „Estus tai labai motyvuoja. Mes žiūrime į Suomiją ir matome, kaip norime gyventi. Prieš 25 metus suomių gyvenimo lygis buvo labai panašus į tą, koks dabar yra estų. Suomiai mums geras pavyzdys“, – kalbėjo Priitas Isokas, Estijos viešųjų ryšių koordinatorius Londono knygų mugėje.
