Rašytojas ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba – XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų.
Pirmą kartą lietuviškai išleistas, Giedrės Rakauskaitės verstas romanas „Žemės syvai“ – tai pažintis su bene iškiliausiu norvegų literatūros klasiko kūrybos pavyzdžiu iš antros jo gyvenimo pusės. Už jį rašytojui ir buvo skirta Nobelio premija. Kuomet „hamsunišką“ impresionistinę stilistiką jau ėmė keisti realistinis vaizdavimo būdas, epinė raiška, nors ir nepraradusi savo ankstesnės emocinės ekspresijos.
Kūrinio centre – ryški paprasto, primityvaus žemdirbio Izaoko figūra, pakylėta iki apibendrinimo – sakmiško, simboliško, sakralaus. Įsikūręs plynoje, pelkėtoje, lig tol žmonių negyventoje žemėje, savo titaniškomis pastangomis ir ištverme Izaokas ją verčia klestinčiu ūkiu. Izaokas – branduolys, aplink kurį įsisuka kone tuzinas ryškių, spalvingų, įsimintinų personažų ir ima rastis daugiau naujakurių ūkių. Žmogaus darnus ryšys su gamta ir žeme čia lemia ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir išganymą nuo modernios civilizacijos grėsmių. Tebeaidint Pirmojo pasaulinio karo sprogimams rašytame romane autorius įtaigiai ragina gelbėtis ir kliautis per amžius žmonijos fizinį ir dvasinį tvirtumą palaikiusiais žemės syvais.
Knuto Hamsuno literatūrinė šlovė
K. Hamsunas – iškilus norvegų klasikos autorius, pelnęs tarptautinį pripažinimą dėl novatoriškų pasakojimo būdų ir žmogaus psichikos tyrinėjimo. 1859 m. gimusio rašytojo literatūrinis išskirtinumas yra susijęs su jo meistrišku gebėjimu savo kūriniuose sujungti natūralistinius, realistinius ir psichologinius elementus, sukėlė tikrą perversmą to meto literatūroje.
1920 m. už romaną „Žemės syvai“ autorius pelnė Nobelio literatūros premiją ir tapo pirmuoju Norvegijos literatūros laureatu. Šiuo prestižiniu apdovanojimu kūrinys įvertintas už gilių kaimo (žiemdirbiško pasaulio) gyvenimo vaizdavimą ir subtilų žmogaus ryšio su gamta tyrinėjimą. Knyga išversta į daugiau nei 40 kalbų ir iki šiol yra skaitoma visame pasaulyje.
Kodėl verta skaityti romaną „Žemės syvai“?
Pirmiausiai K. Hamsuno romaną „Žemės syvai“ verta atrasti dėl subtilaus gamtos vaizdavimo. Kūrinyje skaitytojams atskleidžiamas neaprėpiamas Norvegijos kraštovaizdžio grožis, o gamta pristatoma kaip gyvas, kvėpuojantis pasakojimo personažas. Gyvybingi autoriaus aprašymai ir poetiška proza atgaivina nesutramdomą, laukinį gamtišką pradą, todėl aplinka tampa tokia pat neatsiejama nuo pasakojimo, kaip ir patys veikėjai. Skaitytojams, vertinantiems literatūrą, peržengiančią žmogiškosios patirties ribas ir aprėpiančią gamtos pasaulio didybę, šis romanas neabejotinai siūlo leistis į užburiančią kelionę – į Norvegijos kaimo širdį.
Antroji priežastis ir pati romano esmė – žmogaus dvasios atsparumas ir jo simbolinis ryšys su žeme. Kūrinyje vaizduojama pagrindinių veikėjų Isaoko ir Inger kova, siekiant iš nederlingos žemės susikurti kiek įmanoma geresnį gyvenimą, atspindi universalias žmogaus prasmės ir tikslo paieškas. Norvegų literatūros klasiko pasakojimas tampa įtemptu, nenugalimos žmogaus valios išlikti (nepaisant užklumpančių sunkumų) tyrinėjimu. Todėl „Žemės syvus“ galima vadinti iškilia žmogaus atkaklumo ir ištvermingumo net tamsiausiose jį užklumpančiose situacijose iliustracija.
Galiausiai skaitytojų dėmesį turėtų atkreipti moderni pasakojimo technika. K. Hamsuno pasakojimo stilius romane „Žemės syvai“ atskleidžia meistrišką jo literatūrinių naujovių ir stilių įvaldymą. Kūrinyje tradicinis pasakojimas derinamas su sąmonės srauto principu – tokiu būdu ano meto (o ir šiuolaikiniams) skaitytojams suteikiant unikalią ir įtraukiančią skaitymo patirtį. Norvegų rašytojo talentas perteikti vidines veikėjų mintis ir emocijas, apjungiant juos kartu su vaizdingais gamtos aprašymais, pakylėja romaną virš paprastos apysakos ribų.
Taigi skaitytojams, ieškantiems literatūros, metančios iššūkį įprastoms pasakojimo normoms, K. Hamsuno romanas „Žemės syvai“ žada įtraukiančią, mąstyti verčiančią ir meniškai turtingą skaitymo patirtį. Novatoriški norvegų autoriaus pasakojimo metodai ir gebėjimas perteikti žmogaus dvasios esmę nuolat besikeičiančiame pasaulyje atveria jam neblėstančios šlovės vietą pasaulinės literatūros kanone. Todėl ne veltui šis kūrinys išlieka nesenstančiu šedevru, vis dar sulaukiančiu atgarsio tarp skaitytojų visame pasaulyje.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
