Rugsėjo 1 d., penktadienį, 18 val. specialioje scenoje prie Nacionalinio dramos teatro ne tik apie vieną ryškiausių šių metų romaną „Baltieji prieš juoduosius“ pasakos prozos meistrė Danutė Kalinauskaitė.
Savaitgalis – vaikų laikas. Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 12 val. naujienas pristatys Tomas Dirgėla, o rugsėjo 3 d., sekmadienį, 12 val. į viktoriną kviečia knygos „Išgelbėti mešką“ autoriai Gina Viliūnė ir Simonas Kvintas.
Knygos su istoriniu pamušalu
Natalia Ginzburg „Visi mūsų vakar“
Italų literatūros klasika vadinamas romanas nukelia į Antrojo pasaulinio karo išvakares. Tiesa, aviacijos antskrydžiai lieka antrame plane, rašytoja sutelkia dėmesį į žmonių tarpusavio santykius ir kasdienio gyvenimo blyksnius. Nedideliame šiaurės Italijos miestelyje skirtingose gatvės pusėse gyvena dvi labai skirtingos šeimos. Šių šeimų vaikai tampa artimiausiais ir kartu daugiausia iššūkių vienas kitam metančiais gyvenimo draugais. Neišsipildžiusios meilės, praradimai, ginčai, išdavystės šeimoje – būtent čia, intymioje aplinkoje, išryškėja Italiją ir Europą apnikusio nerimo ir pralaimėjimo nuojautos.
Estelle Paranque „Kraujas, ugnis ir auksas“
Kotryna Mediči ir Elžbieta I – dvi XVI amžiaus moterys, patriarchalinėje ir susiskaldžiusioje to laiko Europoje palikusios ryškų ženklą. Elžbieta I viena pati valdė didžiulę karalystę, o Kotryna Mediči įtaką ir Europos dinastijas formavo savo vaikų vedybomis. Tai žvilgsnis į sudėtingus dviejų moterų santykius – trisdešimties metų draugystę, konkurenciją ir konfliktus. Tai pasakojimas apie nepralenkiamą įžvalgumą, meilę ir konkurenciją, karą ir išmintį. Bet svarbiausia – apie drąsą ir pasiaukojimą, kurių reikia moteriai užsitikrinti valdžią šiurkščiame vyrų pasaulyje.
Boris Johnson „Churchillio veiksnys“
Joks kitas žmogus istorijoje negauna Nobelio literatūros premijos, neužima visų didžiausių valstybės postų, taip pat ir ministro pirmininko (dukart), netampa žmogumi, kokio reikia laimėti dviem pasauliniams karams, ir po mirties jo paveikslai neparduodami už milijoną dolerių. O kartu užverda didžiulį konfliktų katilą Artimuosiuose Rytuose. W. Churchillis tikrai netilptų į šiuolaikinio politiko rėmus ir šiandien jo politinę karjerą greičiausiai nutrauktų vienas ar kitas skandalas. Tačiau būtent šis žmogus buvo toks reikalingas 1940-iesiems. Kaip vienas asmuo gali nulemti istoriją?
Jonas Ramutis Smilgevičius „Marta fon Macer. 1922-1923“
1922–1923 metų Europa. Pirmasis pasaulinis karas pasibaigęs, bet politinė įtampa vėl auga, trapiai taikai Europoje vėl iškilusi grėsmė. Apie ką slapta tariasi Europos galingieji? Kokie įvykiai bręsta? Ar dar galima pristabdyti istorijos tėkmę ir užkirsti kelią gresiančiai katastrofai? Tai tik dalis klausimų, dėl kurių dviejų slaptųjų tarnybų agentė Marta fon Macer atsiduria pavojingų politinių intrigų sūkuryje. Prikaustančiame trileryje reikšmingiausi Europos įvykiai vyksta už uždarų durų.
Ilgam įstringančios istorijos
Jonathan Franzen „Kryžkelės“
Meilė, neištikimybė, tiesos paieškos ir ribinės psichikos būsenos – autorius užčiuopia sukrečiamas žmogiškas patirtis ir kuria nepamirštamus psichologinius portretus. Visi Hildebrantų šeimos nariai išgyvena asmeninio gyvenimo krizes. Tėvas ir pastorius kovoja su aistra parapijietei ir baime netekti autoriteto tikinčiųjų bendruomenėje. Jo žmona psichologės kabinete atsigręžia į kruopščiai slėptą praeitį. Gyvenimo kryžkeles prieina ir vyriausieji Hildebrantų vaikai. „Kryžkelės“ atveria duris į amerikiečių Hildebrantų šeimos kasdienio gyvenimo užkulisius ir atskleidžia slapčiausias jų mintis.
Rachel Cusk „Kudos“
R. Cusk prikausto paprastų istorijų galia. Moteris lėktuve klausosi greta sėdinčio nepažįstamo vyriškio pasakojimo apie gyvenimą – darbą, santuoką, pareigą ir apie siaubingą naktį, kurią ką tik praleido laidodamas savo šunį. Toji moteris – Feja, rašytoja, pati beveik nekalba, bet knygoje sutinka įvairių žmonių ir paakina juos atverti širdį. Pokalbiuose keliami ieškančio žmogaus būties klausimai, o kiekvienas jų sakinys apie meilę ir išdavystę, širdgėlą ir džiaugsmą, teisingumą ir neteisybę, kančią ir galimybę beldžiasi į sielą, skatina pažvelgti į save.
Anne Tyler „Garetų šeimos istorija“
Tai istorija apie šeimą, kuri gali ne tik įkvėpti, bet ir sužlugdyti, ne tik priimti, bet ir atskirti, kurioje jautiesi savas, bet kartu ir svetimas. Garetai išvyksta į savo pirmąją ir paskutinę kelionę. Kartu gyvendami nedideliame namelyje prie ežero, jie jaučiasi kaip niekad nutolę vienas nuo kito. Visgi vienas atostogų įvykis negrįžtamai paveikia šeimos santykius ir net būsimas kartas. Įžvalgus, ir šilumos bei humoro kupinas pasakojimas apie nelengvus santykius šeimos narių, su kuriais esame susieti amžinai.
Sugrįžtantis aukso fondas
Jonathan Sacks „Moralė“
Ar šiandien, kai šalia mūsų vyksta brutalus karas, dar galime kalbėti apie moralę? J. Sacks teigia, kad apie moralę kalbėti būtina, jei norime išlikti ir išsaugoti valstybę. Turime prisiminti, kad nesame tik viešbučio klientai, mainais už mokestį reikalaujantys paslaugų. Esame bendrapiliečiai ir turime įsipareigojimų vieni kitiems. Įžvalgiai kritikuodamas šiuolaikinę visuomenės būklę ir nuosekliai vertindamas jos priežastis nuo senovės graikų laikų per reformaciją ir Šviečiamąjį amžių iki pat nūdienos J. Sackas teigia, kad netekę moralės prarasime ir laisvę.
Elif Shafak „Keturiasdešimt meilės taisyklių“
Aistringas ir kontroversiškas pasakojimas apie meilės galią keisti gyvenimą net tada, kai, rodos, per vėlu. Ela Rubinštein įsidarbina literatūros agentūroje ir pirma jos užduotis – perskaityti romaną „Saldi šventvagystė“, pasakojantį apie XIII amžiaus sufijų mistiką Rumį bei jo mokinį Šamsą. Ši knyga taip sukrečia Elą, kad ji mokosi iš Šamso ir Rumio bei vadovaujasi keturiasdešimčia meilės taisyklių, teigiančių, kad kiekviename iš mūsų glūdi meilė, ji visagalė. Taip prasideda Elos gyvenimo pokyčių ir meilės istorija, prisodrinta kultūrinių ir istorinių ženklų.
Jurga Ivanauskaitė „Placebas“
Skaitytojų itin pamėgtam, vėlyvojo, potibetinio J. Ivanauskaitės kūrybinio periodo romanui „Placebas“ 20 metų. Knygoje plėtojama intriguojanti būrėjos žūties istorija, su ironija ir sarkazmu gvildenami tam tikri neigiami Lietuvos reiškiniai, įtikinamai atskleidžiamos nuojautos apie pragaištingo šiandieninės visuomenės elgesio pasekmes – užgimstantį naująjį baugų Placebo pasaulį. Lemtingas lūžio laikas: kokie buvome prieš tuos 20 metų ir kaip pasikeitėme.
Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“
Tai ne tik tūkstančiai įveiktų kilometrų, bet ir, svarbiausia, kelionė į save. Indija nepalieka abejingų, nesvarbu, ar baisiesi skurdu, ar mėgaujiesi vienos nakties nuotykiais su viešbučių jaunikaičiais. Ši šalis – lyg į keliautojų silpnybes ir ydas atgręžtas veidrodis. Galima pykti, baisėtis, grožėtis, bet neįmanoma apsimesti, kad nematai. Su rikšų vairuotojais gertas čiajus, per naktis grojanti muzika trečios klasės traukinių vagonuose, asketiški jogos ašramai ir prabangūs Mumbajaus barai – visa tai tik fonas svarbiausiam knygoje atskleidžiamam virsmui.
Poezijos skaitytojams
Jan Polkowski „Balsai“
1970 m. gruodį Lenkijos gyventojai išėjo į gatves, protestuodami prieš drastišką prekių kainų didėjimą. Protestai sulaukė tragiškų pasekmių šiaurinėje šalies dalyje – komunistų valdomos šalies kariuomenė ir milicija ėmė šaudyti į beginklius žmones. Oficialiai patvirtintos 45 mirtys, nors aukų būta keliomis dešimtimis daugiau. Šia knyga lenkų poetas J. Polkowskis gręžiasi į Gruodžio įvykius, tačiau susitelkia ne į šalies istoriją, o į asmenines žmogaus traumas smurto akivaizdoje. Poetas prabyla nužudytųjų, gedinčiųjų, atmenančiųjų balsais. Visais laikais svarbūs balsai, kurie palieka ilgai tyloje skambantį aidą.
Vaikams – mylimi autoriai
Tomas Dirgėla „Domas ir Tomas. Youtube kanalo byla“
Detektyvų Domo ir Tomo nuotykiai tęsiasi. Į Miestamiesčio miesto Miestiečių mokyklą atvažiuoja didžiausia iki tol čia apsilankiusi žvaigždė – visų mažų ir didelių mylima youtuberė Džėja! Mokyklos salė perpildyta, visi laukia Džėjos ant scenos, bet paaiškėja, kad Džėjos kanalas... nulaužtas! Kas galėjo šitaip kiauliškai pasielgti? Ar pavyks Džėjai susigrąžinti savo YouTube paskyrą? Jeigu padės Domas, Tomas ir Upė, labai didelė tikimybė, kad pavyks.
Gina Viliūnė „Išgelbėti mešką“
„Išgelbėti mešką“ nukelia į XVI amžiaus Vilnių, kupiną ne tik kasdienių darbų, bet ir pramogų. Rotušės aikštėje šoka dresuota meška. Keturi draugai – Ignius, Berta, Andrius ir Mikas – susipažįsta su meškute Baisa ir skriaudiku jos šeimininku. Vaikai nutaria išgelbėti mešką, o jiems į pagalbą atskuba ir keturkojis bičiulis šuo Draugelis. Nuotykius iliustruoja nuotaikingi piešiniai, papildo istorinės Vilniaus įdomybės, o pažaisti ir pakeliauti po miestą kviečia užduotys.
