M.Lie sako, kad biblioteka priklauso valstybei ir yra jos remiama nuo pat atidarymo 1785-aisiais: „Visi entuziastingai trokšta, kad ši institucija veiktų lankytojui, mat tai yra puiki proga tiesiogiai pasiekti platų spektrą piliečių.“
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl norvegai mėgsta lankytis bibliotekose, yra ilgos veikimo valandos, nemokamos modernios paslaugos, galybė veiklų, galimybė skaityti literatūrą įvairiomis kalbomis, aiškino vadovė. „Kartais būna, kad užsirezervavę kino salę joje susigrūda net 13 žmonių tam, kad pažiūrėtų gerą filmą“, – pateikė pavyzdį.
Pasak M.Lie, iš esmės visi darželinukai Osle yra prisiregistravę prie bibliotekos ir jose lankosi: „Pratinti prie skaitymo, informacijos dalinimosi pradedame nuo labai ankstyvo amžiaus.“ Todėl jau dabar „Deichman“ galvoja apie didesnį skyrių, skirtą jauniausiems.
„Deichman“ kasdien aplanko nuo 7 iki 11 tūkst. lankytojų. „Daugiausia jų atvyksta šeštadieniais, tuomet lankytojų skaičius gali pakilti iki 12 tūkst.“, – tikino vadovė.
Tarp paslaugų – studija tinklalaidėms ir siuvimo mašinos
3D ir lazeriniai spausdintuvai, studija tinklalaidėms, siuvimo mašinos, kompiuterinių žaidimų kambarys, kino salės – tai kelios iš paslaugų, kurias teikia „Deichman“. Negana to, apsilankymo metu viename iš aukštų buvo ruošiamasi koncertui.
„Didžiąja bibliotekos įrangos dalimi naudotis nesudėtinga, tačiau kai kur reikalingas asistavimas. Vienas iš pavyzdžių – kambarys tinklalaidėms, ypač populiarus tarp jaunimo“, – pasakojo M.Lie. Pasak jos, biblioteka mano, kad tinklalaidės yra ateities industrija ir taip galima skatinti pokalbius apie kultūrą.
„Tai yra brangi įranga ir ne kiekvienas ja gali naudotis savo namuose. Be to, mūsų misija yra ne tik išduoti knygas, bet ir sukurti svarbią susitikimų vietą, kurioje žmonės mokosi vienas iš kito“, – 15min komentavo M.Lie.
Kas yra „Ateities biblioteka“?
Viršutiniame avilį primenančios bibliotekos aukšte įkurta „Ateities biblioteka“, kurios dizainą sukūrė škotų menininkė Katie Paterson. Žiniasklaidos atstovai į jos vidų galėjo įžengti tik nusiavę batus bei pažadėję netriukšmauti.
Pagrindinė „Ateities bibliotekos“ idėja yra laimėti prieš laiką bei išsaugoti dar niekada neskaitytus garsių rašytojų rankraščius. Kaip tik 2022-ųjų birželio 12 dieną savo rankraščius „Ateities bibliotekai“ dovanos norvegas Karlas Ove Knausgårdas, vietnamiečių kilmės amerikietis Oceanas Vuongas bei Zimbabvės autorius Tsitsis Dangarembga.
Tyliose bibliotekos lentynose jau saugomas Margaret Atwood, Davido Mitchello, Sjono, Elif Shafak bei Han Kang rankraščiai.
2114 metais visų jų istorijos bus sudėtos į antologiją, kurios popierius bus padarytas iš neseniai pasodinto Nordmarko miško, augančio netoli Oslo.
