Ar jautėtės kada perdegę? Visai neseniai taip nutiko man. Turėjau parengti radijui pusvalandžio trukmės interviu su vienu specialistu. Iš anksto aptariau su juo pokalbio temas, sutarėm dėl laiko. Beveik mėnesį rengiausi tam pokalbiui. Deja, atėjus laikui, aš didingai susimoviau, nes visiškai jį užmiršau. Rodos, galvoje kažkas spragtelėjo ir mano „saugikliai“ tiesiog perdegė.
Aprimus audrai po tokio pažeminimo, šį įvykį ėmiau vertinti kitaip. Dabar man atrodo, kad tai buvo aliarmo skambutis. Aš ištisas dienas dirbdavau ir stengdavausi išnaudoti kiekvieną minutę, kol galiausiai mano smegenys tiesiog perkaito ir... išsijungė. Susimąsčiau, ar gali būti, kad tai kažkaip susiję su per daug įtempta dienotvarke ir užgriozdinta gyvenamąja erdve? Ieškodama atsakymo į šį klausimą kreipiausi į Francine Jay, knygos „Laimė turėti mažiau“ autorę.
Šioje knygoje Francine atskleidžia, kaip gyvendami pagal minimalizmo principus ir neapsikraudami daiktais galime išvengti finansinės duobės ir tausoti Žemės išteklius. Tikiuosi, kad šis pokalbis su Francine privers jus susimąstyti apie tai, kas gyvenime yra svarbiausia...
Supratusi, kad nenoriu gyventi apsikrovusi daiktais, ėmiausi atitinkamų veiksmų, ir netrukus mano išlaidos smarkiai sumažėjo.
– Francine, jūs parašėte knygą apie minimalistinę gyvenseną „Laimė turėti mažiau“. Kas yra minimalistinis gyvenimo būdas? Kaip juo susidomėjote?
– Minimalistinės gyvensenos esmė – atsikratyti pertekliaus, kad liktų kuo daugiau vietos tam, kas mums išties svarbu. Svarbiausia eliminuoti iš savo gyvenimo šlamštą ir viską, kas mus blaško bei neleidžia džiaugtis gyvenimu.
Minimalizmą atradau pradėjusi keliauti vien su rankiniu bagažu. Aš suvokiau, kad keliauti vien su nedideliu krepšiu, kur sudėti tik būtiniausi daiktai, yra daug maloniau, nei tampyti visur sunkius lagaminus. Kai pirmąkart tai išbandžiau, pajutau milžinišką palengvėjimą ir supratau, kad iš tikrųjų man reikia visai nedaug. Atrodė, kad galiu keliauti kur panorėjusi ir daryti ką panorėjusi, nes nebuvau apsikrovusi daiktais. Tąsyk pagalvojau: „Oho! Norėčiau taip gyventi nuolat – kasdien mėgautis laisve ir naudotis kiekviena pasitaikiusia proga!“
– Kokie didžiausi minimalistinės gyvensenos privalumai?
1. Mažiau streso. Kuo mažiau daiktų, tuo mažiau rūpesčių dėl namų ruošos ir finansinių įsipareigojimų. Kitaip tariant, jums reikės mažiau valyti, taisyti, tvarkyti, drausti, ką jau kalbėti apie įmokas bankui... Taigi, ir streso patirsite gerokai mažiau.
2. Daugiau laisvės. Daiktai gali būti kaip inkaras. Jie gali mus pririšti ir neleisti domėtis naujais dalykais, ugdyti naujų gebėjimų. Jei neapsisunkinsite daiktais ir jūsų neslėgs skolos, būsite daug lankstesni, lengviau išsijudinsite ir galėsite pasinaudoti kiekviena proga.
3. Daugiau džiaugsmo. Aš tikiu, kad laimę mums atneša ne daiktai, o mūsų veikla ir darbai. Kuo mažiau mūsų gyvenime šlamšto, kuriuo reikia rūpintis, tuo daugiau laiko lieka draugams, artimiesiems, bendruomenei, kelionėms ir nuostabiausiems potyriams.
– Ar minimalistinė gyvensena kaip nors pakeitė jūsų finansinę būklę?
– Tapti minimaliste – geriausias sprendimas mano gyvenime. Supratusi, kad nenoriu gyventi apsikrovusi daiktais, ėmiausi atitinkamų veiksmų, ir netrukus mano išlaidos smarkiai sumažėjo. Neįtikėtina, kiek galima sutaupyti vien laikantis atokiau nuo parduotuvių. Be to, pradėjus pardavinėti nereikalingus daiktus eBay.com ir craiglist.org, man atsivėrė akys – aš supratau, kaip greitai mūsų pirkiniai nuvertėja. Nuo tada stengiuosi švaistyti kuo mažiau pinigų plataus vartojimo prekėms, kurios tik patenkina mūsų tuštybę.
– Ką patartumėte žmonėms, nusprendusiems rinktis tokį gyvenimo būdą ir norintiems sutaupyti?
– Pirkdami atsiskaitykite grynaisiais arba debetine kortele – taip išvengsite rūpesčių dėl kreditų bei palūkanų ir subalansuosite finansus. Taip pat atsisakykite kreditinių kortelių arba bent jau sumažinkite jų iki minimumo. Išmokite pasakyti „ne“ visiems, siūlantiems vartojamąsias paskolas, kreditines ar firminių parduotuvių nuolaidų korteles. Kuo mažiau sąskaitų, tuo mažesnė pagunda paleisti į darbą kortelę.
Be to, sudarykite tiesioginio debeto sutartis, kad kai kurios įmokos (paskolos už būstą ar automobilį, draudimo ir t. t.) būtų automatiškai nurašomos nuo jūsų sąskaitos. Tokiu būdu ne tik sutaupysite laiko, bet ir nereikės rūpintis, kad galite pamiršti laiku sumokėti įmokas ir, atitinkamai, nebus jokių baudų ar didesnių palūkanų. Be to, ant jūsų stalo bus daugiau tvarkos ir mažiau popierių.
Didžiausia klaida – labiau vertinti daiktus, o ne finansinę laisvę.
– Sakykit, kokias klaidas žmonės daro dažniausiai?
– Didžiausia klaida – labiau vertinti daiktus, o ne finansinę laisvę. Vaikytis madų, statuso simbolių ir naujausių bei tobuliausių technologijų yra bergždžias užsiėmimas. Pasitenkinimas įgijus tokius daiktus trunka labai trumpai. Vos pasirodo naujas modelis arba ką tik įgytas pirkinys išeina iš mados, viskas prasideda iš naujo, ir mes vėl puolame išlaidauti, netgi įlendame į skolas. Mano galva, neužgriozdinta erdvė mūsų namuose ir finansinis saugumas sukelia daug didesnį ir ilgiau trunkantį pasitenkinimo jausmą nei bet koks pirkinys.
– Sakykim, žmogus nori pakeisti savo gyvenimo būdą ir išsivalyti iš namų šlamštą. Nuo ko jam reikėtų pradėti?
– Reikia pirmiausia išsivalyti užgriozdintus namus, o kartu ir savo gyvenimą. Atsikratyti perteklinių daiktų yra daug lengviau, nei manoma. Tiesą sakant, tai visai smagu. Pasirinkite bent vieną iš šių 12 punktų, ir jums jau bus lengviau.
1. Kiekvieną dieną išmeskite kokį nors nereikalingą daiktą. Tai gali būti bet kas – nudėvėta kojinių pora, knyga, kurios daugiau niekada neskaitysite, dovana, be kurios puikiausiai galite išsiversti, arba jums nebetinkantys marškinėliai. Tam reikia visai nedaug pastangų, bet po metų pamatysite, kad jūsų namuose neliko 365 nereikalingų daiktų.
2. Atsikratykite dublikatų. Neeikvokite brangios vietos kažkam, ką jau turite. Ar jums tikrai reikia dviejų printerių, trijų popieriaus segiklių, keturių kamščiatraukių, dešimties rašiklių arba trejų žirklių?
3. Atsisakykite prenumeratos. Žurnalai ir laikraščiai linkę kauptis – ypač jei neturite laiko jų perskaityti. Tuomet jie užgriozdina visas namų kerteles. Dar blogiau, nepamirškite, kad dažnai bendrovės dalijasi jūsų kontaktais – adresu, telefonu, el. paštu – tarpusavyje, todėl jūs gaunate vis daugiau šlamšto. Geriau skaitykite straipsnius internete – gal tokiu būdu padėsite išsaugoti vieną kitą medį.
4. Nustokite kaupti el. pašte reklaminius laiškus. Atsisakykite naujienlaiškių ir ištrinkite savo vardą iš prenumeratorių sąrašų. Ateityje neduokite savo kontaktų prekybininkams ir platintojams – neikite į visokius reklaminius renginius, nedalyvaukite pseudoapklausose, akcijose, loterijose ir lojalumo programose. Perskaitykite atidžiai visas konfidencialumo sąlygas ir nustokite visiems paeiliui dalyti savo duomenis.
5. Suskaitmeninkite savo dokumentus. Nuskenuokite dokumentus ir saugokite reikiamą informaciją laikmenose – tokiu būdu atsikratysite daugybės popierių. Užuot spausdinę dokumentą, išsaugokite jį PDF formatu – geriau laikykite dokumentus kietajame diske, o ne kaupkite juos ant stalo.
6. Atsikratykite drabužių, kurie jums nebetinka. Kam kankintis saugant netinkamų dydžių drabužius? Pasilikdami didesnio dydžio drabužius programuojate save tam, kad vėl priaugsite svorio. Jei saugote mažesnio dydžio drabužius, patys sau kasate duobę –vien mintis, kad jie kabo spintoje, ir jūs į juos netelpate, gali sukelti depresiją. Todėl išmeskite viską, kas nudrengta, kurioje nors vietoje raukšlėjasi, per daug aptempia ar akivaizdžiai nukãra.
7. Atsikratykite drabužių, kurių nebuvote nė karto užsivilkę pastaraisiais metais. 12 mėnesių – pakankamas laikas, kad paaiškėtų, kiek drabužių jums iš tikrųjų reikia visiems sezonams ir visoms progoms. Didelė tikimybė, kad tie nedėvimi skudurai yra nepatogūs, išėję iš mados arba verčia jus jaustis nejaukiai. Jei per metus jų nė karto neužsivilkote, greičiausiai ir kitais metais neužsivilksite.
8. Sumažinkite indų ir valgymo įrankių kiekį. Ar jums tikrai reikia porceliano servizo dvylikai žmonių arba specialių taurių ir stiklinių kiekvienam gėrimui? Pasilikite tik tiek lėkščių, puodelių, dubenėlių ir kitų virtuvės rakandų, kiek jūsų šeimai reikia.
9. Iškuopkite stalčius, kuriuose laikote įvairiausius mažmožius. Pirmiausia iškraustykite juos, o tada vieną po kito įvertinkite kiekvieną daiktelį ir nuspręskite, ar tikrai norite jį ten sugrąžinti. Tiesą sakant, tokiu būdu galima iškuopti visas spintas, dėžes, stalčius ir netgi kambarius. Atsikratyti šlamšto bus daug lengviau, jei apsispręsite, ką tikrai norite išsaugoti, o visa kita išmesite, o ne atvirkščiai.
10. Atsisveikinkite su vadinamosiomis relikvijomis. Leiskite sau išmesti iš kažkieno paveldėtą Elvio plakatą arba palaikę Viktorijos laikų sofą, kuri jums niekada nepatiko. Visada sunku atsisveikinti su sentimentus keliančiais daiktais, ypač jei jie priklausė artimam žmogui, kurio netekome. Bet tiesa ta, kad jūsų atsiminimai apie tą žmogų yra daug brangesni už bet kokį paveldėtą daiktą. Užteks nufotografuoti tą relikviją arba pasilikti kokią jos detalę – pavyzdžiui, puodelį iš senutėlio močiutės porceliano rinkinio.
11. Jei perkate kokį daiktą, ką nors išmeskite. Įsiveskite tokią taisyklę. Kaskart, kai parsinešate namo kokį pirkinį, išmeskite vieną seną. Ši paprastutė taisyklė daro stebuklus ir padeda kontroliuoti daiktų kiekį namuose. Kad būtų geresnis rezultatas, išmeskite kokį nors panašų gaminį – pavyzdžiui, jei nusipirkote naują drabužį, išmeskite vieną seną drapaną, jei nusipirkote naują virtuvės rakandą, išmeskite vieną seną. Nusipirkote naują knygą? Peržiūrėkite savo lentynas ir padovanokite vieną seną leidinį kažkam kitam.
12. Pabandykite neapsipirkinėti. Išsiaiškinkite, kokios rūšies daiktų – drabužių, knygų, virtuvės rakandų, elektrotechnikos – turite daugiausia ir kurį laiką (mėnesį, pusmetį, metus) nieko nepirkite. Sustabdyti šlamšto srautą į namus yra ne mažiau svarbu, nei iškuopti jau sukauptą.
Pagal forbes.com parengė Jūratė Dzermeikaitė
