Vienintelis toks renginys vidurio Lietuvoje
Kaip teigė L.Katkus, KLS buvo pradėta rengti 2021 metais. Pradžioje ją rėmė „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ programa. Per šiuos trejus metus jiems pavyko „pasikviesti žymių rašytojų, tarp jų Nobelio premijos laureatę, sukurti aiškią festivalio struktūrą, kasmet generuoti naujas temas ir formas, kurios sulaukė teigiamo profesionalų ir publikos atgarsio“.
„Manėme, kad tai liudija KLS komandos potencialą, todėl planavome plėstis ir šiais metais. Dabar visa tai teks mažinti arba visai nutraukti“, – rašė L.Katkus.
„Kitas momentas: Kaune ir vidurio Lietuvos regione buvome vienintelis tarptautinis literatūros renginys. Todėl kyla kitas klausimas – kaip šiuo atveju yra su siekiu remti regionų kultūrą, su tolygios raidos principu? Su nuostaba konkurso rezultatus pristatančiame tekste skaičiau teiginį, kad „kad Kaune daugiausia bus įgyvendinti literatūros ir scenos menų projektai“, – sakė L.Katkus.
Tiesa, tai nebėra pirmas kartas, kada literatūros festivalis negauna valstybinės paramos ir iškyla grėsmė išnykti. Festivalis „Vilniaus lapai“, negavus finansavimo, nebevyksta.
„Priminsiu, kad pernai Kultūros taryba nefinansavo „Vilniaus lapų“. Tai buvo pirmasis modernus tarptautinis festivalis šalyje, iš kurio mes ir mokėmės, ir turėjome ambicijų pasivaržyti. Europos ir Vakarų pasaulio šalių literatūriniame gyvenime būtent tokio tipo festivaliai atlieka svarbų vaidmenį (pavyzdys iš šalies, su kuria mėgstame lygintis – daugiau nei perpus mažiau gyventojų turinti Estija turi du didelius festivalius Taline ir Tartu)“, – kalbėjo L.Katkus.
Festivalio „Vilniaus lapai“ organizatorė Rūta Kačkutė 15min patvirtino, kad nepaisant negauto finansavimo yra ieškoma būdų, kaip tęsti festivalį.
„Visgi šįmet jis taip pat nevyks, nes paraiškos neteikėme, reikia pagalvoti, kokiu būdu jį tęsti. Idėją suprantu ir nieko joje nenoriu keisti, bet matau tendenciją remti populiaresnius literatūros renginius. Kol kas ekspertai neįžvelgia vertės pristatyti užsienio literatūrą (ne tik pačius didžiausius, bet ir mažiau žinomus autorius) Lietuvoje. Kol kas reikia palaukti, nepaisant to, kad lankytojai buvo ypač susidomėję „Vilniaus lapais“, – komentavo R.Kačkutė.
Negavus finansavimo R.Kačkutei teko susidurti su nemaloniais procesais (reikėjo atšaukti užsienio autorių vizitus į Lietuvą), kurie sukėlė reputacinę žalą: „Gerai, kad dar nebuvome pasirašę sutarčių. Vis dėlto, norint, kad Lietuvoje turėtume kokybiškų festivalių, reikalingas tęstinis finansavimas.“
Nori daugiau aiškumo
Pasak 15min kalbintų literatūrinių festivalių organizatorių, kyla neaiškumų dėl finansavimo renginiams tvarkos.
L.Katkus išryškino, kad LKT šaukime visiems literatūros renginiams skirta suma sumažinta daugiau nei dvigubai – pernai paskirta apie 113 tūkst., o šįmet 50 tūkst. „Manau, visiems literatūros lauko dalyviams yra svarbu žinoti, ar tai strateginė tarybos nuostata“, – klausė rašytojas.
Festivalio „Open Books“ organizatorė Jurga Mandrijauskaitė mano, kad turėtų būti atskirtas leidybai ir literatūriniams renginiams skiriamas finansavimas, nes tada būtų aiškiau, koks finansinis pyragas bus atriekiamas kitais metais.
„Kultūros politikos strategijoje turi būti aiškiau apsibrėžta, kiek tų literatūrinių renginių apskritai gali skatinti LKT, ir manau, kad turėtų būti aiškesni finansavimo prioritetai – ar remti tik labiau akademinius, siauro rato literatūrinius renginius (čia visada stabiliai finansavimą gauna tam tikri renginiai kiekvienais metais), ar visgi skatinti ir platesnei visuomenės daliai skirtų renginių finansavimą ir ne tik sostinėje“, – svarstė J.Mandrijauskaitė.
„Open Books“ festivalio organizatorė įtaria, kad esama problemų su paraiškų ekspertavimu: „Tai labai jaučiasi pagal surašytas išvadas.“
„Literatūros, leidybos ekspertų kompetencijomis neabejoju, visgi panašu, kad esama trūkumų būtent su panašių renginių vadybos ekspertais. Festivalių paraiškų sąmatas gali efektyviai vertinti tik jas sudarinėjantys ir turėję vadybinės patirties panašių apimčių renginių organizavime“, – sakė J.Madrijauskaitė.
Ji pridūrė, kad gauti trečdalį finansavimo yra daug blogiau nei visai negauti. „Tokiu atveju esi priverstas kažką organizuoti tik daliniu savo pajėgumu ir renginys nesulauks tokių gerų atsiliepimų.“
LKT: turime ribotas lėšas
LKT 15min pateiktame atsakyme pabrėžiama, kad kiekvienas metais kyla diskusijos dėl kurio nors nefinansuoto projekto.
Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad literatūros srityje, be „Kauno literatūros savaitės“, finansavimas nebuvo skirtas dar 152 projektams, o bendrame meno sričių kontekste valstybės lėšos nepasieks iš viso 566 sumanymų.
Pasak LKT, finansavimas „Kauno literatūros savaitės“ organizatorių nepasieks ne dėl turinio trūkumų, bet dėl ribotų lėšų.
„Svarbu ir tai, kad kiekviename finansavimo konkurse Lietuvos kultūros taryba sulaukia skirtingo kiekio, kokybės ir turinio literatūros srities paraiškų, kuriose kaip vieną iš veiklų pareiškėjai nurodo renginį. 2023 m. pirmajame literatūros srities finansavimo konkurso etape tokių buvo 9 ir jiems paskirstyta daugiau kaip 125 tūkst. eurų. O 2024 m. tokių buvo 7 ir jiems paskirstyta 69 tūkst. eurų. Tarp finansuotų renginių rasime akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos 2024“, „Literatūros seimelį“, tarptautinį trumposios prozos festivalį „Imbiero vakarai“, tarptautinį festivalį „Inkultūracija“, literatūros festivalį vaikams „Nuotykiai tęsiasi“, tęstinį renginių ciklą „Pamoka su rašytoju“, IBBY geriausių 2023 m. knygų vaikams ir paaugliams rinkimus“, – teigiama LKT atsakyme.
LKT teigimu, reikėtų matyti platesnį vaizdą – ne literatūros srities konkursuose dar yra finansuotas festivalis „Book On!“ (18 tūkst. eurų), literatūros edukacijos programa „Trenksmas“ (10 tūkst.). Strateginio finansavimo programose lėšos skirtos „Vaikų knygų salai“ (45 tūkst.), „Poezijos pavasariui (46 tūkst.) ir „Poetiniam Druskininku rudeniui“ (46 tūkst.).
Todėl bendra suma literatūros renginiams 2024 metais siektų mažiausiai 234 tūkst. eurų.
Į klausimą, ar turėtų būti atskirtas leidybai ir literatūriniams renginiams skiriamas finansavimas, LKT atsakė taip: „Kaip tik šiuo metu vyksta konsultacijos su visuomene. Dėl to labai lauktume literatūros srities profesionalų pasiūlymų, o pateikusius komentarus kviesime į susitikimą.“
„Socialiniuose tinkluose jau kurį laiko kyla diskusijos dėl literatūros srities finansavimo šalies mastu. Vienoje iš jų buvo aptariama, kad vertėtų atskirti autorinę lietuvių literatūrą ir verstines knygas, o šioje – leidybos ir renginių finansavimą. Kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuvos kultūros taryba? Koks pačiai literatūros bendruomenei būtų priimtiniausias? Jei būtų nutarta, kad leidybos ir renginių projektai finansuojami atskirai – kokia lėšų dalis jiems tektų? Ką tik literatūros skirtyje paskirstyti 627 tūkst. eurų, 69 tūkst., arba 11 proc. biudžeto, skiriant renginiams. Ar ši dalis galėtų būti didesnė? Tai – diskusijų objektas, bet būtina turėti galvoje, kad tai galėtų įvykti mažinant leidybai skirtą dalį“, – svarstyta LKT atsakyme.
Požiūris į renginius vaikams
Taip pat prie literatūrinių renginių vaikams organizavimo prisidedanti J.Madrijauskaitė kvestionavo kultūros finansuotojų požiūrį į renginius vaikams: „Nežinau, kodėl kultūros politikai, ekspertai taip nuvertina vaikams skirtus literatūrinius renginius, kurių pasiūla yra gana nedidelė, o jų reikšmingumas ir reikalingumas kažkam dar kelia abejones? Šiuo klausimu jau kalbu net kaip dviejų vaikų mama, kuriai atrodo, kad jaunoji karta, kuri yra mūsų ateitis, apskritai, turėtų būti prioritetas ir bet kokios formos vaikų puoselėjimo meilei literatūrai, knygoms turi būti ypač skatinamos.“
Pasak jos, du vieninteliai Lietuvoje organizuojami vaikų literatūrai skirti festivaliai („Vaikų sala“ ir „Nuotykiai tęsiasi“) gavo gerokai mažesnius finansavimus nei praėjusiais metais, nepaisant to, kad dėl infliacijos kainos, honorarai per pastaruosius metus augo: „Tad gal gali paaiškinti kas nors – kokie ir į ką orientuoti tada yra tie literatūros srities finansavimo prioritetai? Jei žinotume, kad dabar prioritetai šiems metams yra leidybai, metus visi kažkaip kukliau planuotume ir nebūtų ant ko pykti, nes neturėtume lūkesčių.“
LKT atsakyme rašoma: „Šiais metais Lietuvos kultūros taryba finansavo ne tik vaikų ir paauglių festivalį „Vaikų knygų sala“ (45 tūkst.), kuri yra strateginio finansavimo programos dalis, ar literatūros festivalį vaikams „Nuotykiai tęsiasi“ (6 tūkst.), finansuotą literatūros srities konkurse, bet toje pačioje literatūros srityje finansuotą literatūros renginių ciklą „Pamoka su rašytoju“ (7 tūkst.), jau minėtą vaikų literatūros festivalį „Book On!“, literatūros edukacijos programą „Trenksmas“ (10 tūkst.), IBBY geriausių 2023 m. knygų vaikams ir paaugliams rinkimus (12 tūkst.). Taip pat bus išleistos 11 knygų vaikams ir paaugliams (skirta 49 200 eurų).“
„Nors ryškiausiai iš visų posričių (humanitarinės, vaikų ir grožinės literatūros) atlieptas grožinės literatūros poreikis (skirti 35 proc. viso prašyto finansavimo), bet čia pat tik 14 proc. santykis tarp prašytos ir skirtos sumos vaikų literatūroje“, – tęsiama atsakyme.
Strateginio finansavimo ateitis
Pasak LKT, šį pavasarį prasidės 2025–2027 metų strateginių programų konkursas. Taip pat vyks nuotolinis seminaras ir tinklalaidė „Kultūros ritmas“ apie tai, kaip tapti strategine organizacija.
„Labai tikimės, kad šiai programai Lietuvos kultūros tarybos biudžete turėsime daugiau lėšų, strateginis finansavimas augs ir kartu didės veiklų įvairovė, atsiras ir daugiau strateginių literatūros festivalių. Tačiau svarbu paminėti, kad dabartinėje strateginėje tarptautinių renginių programoje finansuojami du literatūros tarptautiniai festivaliai – „Poetinis Druskininkų ruduo“ ir „Poezijos pavasaris“.
Labai rekomenduojame kultūros ir meno organizacijas jau dabar pradėti rengti paraiškas, veiklų planus ir aktyviai dalyvauti mūsų rengiamuose susitikimuose, kad paraiškos būtų paruoštos kokybiškai“, – informuoja LKT.
