Taip mugės organizatoriai nusprendė reaguodami į situaciją dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau ir šis sprendimas nėra galutinis – Knygų mugės programą planuojama parengti kovo pabaigoje, o vasario pabaigoje, kai ji turėjo vykti, paaiškės, ar ji galės vykti ir vėliau.
„Vilniaus knygų mugė yra tas reiškinys, kuriame bendravimas ir susitikimai, pasimatymai su rašytojais, dailininkais įvairios dirbtuvės vaikams yra svarbiausia dalis. Tai matydami situaciją <…> mes nežinome, kas mūsų laukia gruodį, sausį ir vasarį, organizatoriai pasitarė ir priėmė saugiausią sprendimą nukelti Knygų mugę į šiltesnį metų laiką, į gegužę, tikėtina, kad žmonės galės vėl susitikti ir dalis renginių galės vykti lauke“, – teigė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Pasak jos, jau atšauktos Londono, Frankfurto knygų mugės.
Dar spalio pabaigoje mugės rengėjai žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, jog renginys įvyks įprastu metu – paskutinį vasario savaitgalį.
„Pandemijos laikas dar kartą įrodė skaitymo ir knygos reikšmę visuomenei, todėl šią knygų mugę surengti kaip niekada svarbu. Be abejo, mugei teks prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, ieškoti naujų, netradicinių formų, sklaidos galimybių“, – tada buvo cituojama Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Tada buvo teigta, kad pagrindinius, tradicinius Vilniaus knygų mugės rėmus organizatoriai žada išlaikyti: kaip ir kasmet, čia vyks naujų leidinių pristatymai, susitikimai su autoriais, parodos, literatūrinės dvikovos „Šortai“, veiks Diskusijų klubas, jaunųjų skaitytojų lauks išsiplėtusi kūrybos erdvė. Duris lankytojams atvers ir daugybę gerbėjų pritraukianti „Muzikos salė“.
Šių metų Vilniaus knygų mugė garsėjo rekordais – joje apsilankė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, vyko virš 600 renginių.