Poetas ir dramaturgas Friedrichas Schilleris buvo labai smulkmeniškas dėl to, kokia aplinka turėtų supti jį rašymo proceso metu. Jis dažniausiai dirbdavo naktį, raudonos užuolaidos darbo kambaryje būdavo uždengtos, kad į vidų niekada nepatektų saulės šviesa. Jeigu pavargdavo, poetas įmerkdavo kojas į šaltą vandenį, kad išsilakstytų miegai. Tačiau keisčiausiais jo įprotis buvo darbo kambaryje laikyti supuvusių obuolių. Poeto draugas Johannas Wolfgangas von Goethe supuvusių obuolių skleidžiamą dvoką vadino nepakenčiamu. Tačiau F.Schillerio žmona sakė, kad jos vyras negalėdavo dirbti, jeigu kambaryje netvyrodavo šis dvokas.
„WIkipedia“ nuotr./Alexandre'as Dumas |
Alexandre'as Dumas buvo labai produktyvus rašytojas, jis parašė apie tris šimtus darbų. A.Dumas kartą susilažino, kad jis parašys romaną per tris dienas, ir laimėjo. A.Dumas rašymo procesui labai svarbios buvo spalvos. Jis rašė poeziją ant geltono popieriaus, straipsnius ant rožinio, o romanus ant mėlyno. Atostogaudamas Rytų Europoje jis negalėjo gauti mėlyno popieriaus, tad turėjo naudoti kreminės spalvos popierių. Jis buvo įsitikinęs, kad spalvos pokytis tuo metu turėjo neigiamą poveikį jo kūrybai.
Victoras Hugo savo romaną „Paryžiaus katedra“ rašė labai spaudžiamas laiko – 1830 metų rudenį jis turėjo vos kelis mėnesius knygai pabaigti. Už kiekvieną pavėluotą rankraščio pridavimo savaitę jis turėjo sumokėti po 1 000 frankų baudą. Norėdamas save disciplinuoti, V.Hugo įkalino save namuose. Jis užrakino savo drabužinę ir namuose vaikščiojo apsijuosęs ilga pilka skara. Rašytojas manė, kad tai efektyvus sprendimas – negalėdamas apsirengti jis negalės išeiti į lauką. Iš tiesų taip ir nutiko – V.Hugo dirbo itin produktyviai ir laiku suspėjo priduoti rankraštį.
Edgaras Allanas Poe turėjo mylimą katę Catteriną. Kuomet E.A.Poe rašydavo, katė užsliuogdavo jam ant pečių ir ten tupėdavo. Kaip sakė vienas E.A. Poe svečias, atrodė, kad katė tarsi iš viršaus pritariamai prižiūri knygos rašymą.
Prancūzų rašytoja Colette buvo pamišusi dėl gyvūnų. Dėl to jos antrasis vyras skųsdavosi: „Kuomet įeinu į kambarį, kuriame be manęs yra vien tik gyvūnai, jaučiuosi, kad elgiuosi nediskretiškai.“ Colette turėjo savą kūrybinį ritualą – ji rankiodavo blusas iš prancūzų buldogės Souci kailio, kol pajausdavo, kad yra pasirengusi rašymui.
Gertrude Stein įkvėpimo semdavosi vairuodama „Model T Ford“. Kol jos partnerė Alice B.Toklas vykdydavo pavedimus, ji, aplinkui burzgiant intensyviam Paryžiaus eismui, ant popieriaus lapų rašydavo poeziją ir prozą. Per savo gyvenimą ji turėjo du „Ford“ automobilius, antrasis jų neturėjo jokių signalų ir buvo pavadintas Godiva vardu.
Jaunystėje Virginia Woolf mėgdavo rašyti stovėdama. Jos stalas buvo apie metro aukščio. V.Woolf sūnėnas Quentinas Bellas pasakojo, kad tokio jos įpročio atsiradimui įtakos galėjo turėti konkurencija su seserimi. V.Woolf sesuo Vanessa tapydavo ant molberto. Q.Bellas pasakojo, kad Virginia jautė, jog jos pomėgis gali būti laikomas reikalaujančiu mažiau pastangų nei sesers, tad pasirinko tokį rašymo būdą. Tačiau vėliau V.Woolf visgi nusprendė rašyti sėdėdama.
Įžengęs į trečią dešimtį Jamesas Joyce'as rašydamas vilkėdavo baltą apsiaustą. Jis apsivilkdavo šį apsiaustą, guldavosi į lovą ir rašydavo mėlynu parkeriu. Jo sesuo Eileen sakė, kad baltas apsiaustas tarsi skleisdavo baltą šviesą, kuri padėdavo matyti puslapį, ant kurio jis rašydavo. J.Joyce'ą visą gyvenimą kamavo akių ligos. Kuomet jo rega smarkiai nusilpo, jis rašydavo spalvotomis kreidomis ant didelių kartono lakštų.
Agatha Christie turėjo ypatingą pageidavimą dėl savo namų vonios kambario. Ji pasakė architektui: „Aš noriu didelės vonios, man taip pat reikia atbrailos, kadangi aš mėgstu valgyti obuolius.“ Tai nebuvo tik dar vienas rašytojos įgeidis – vonia buvo pagrindinė rašytojos darbo vieta. Gulėdama vonioje ji valgydavo obuolius ir rašydavo detektyvus.