Paskutinėmis rugsėjo dienomis knygynus jau pasiekė pirmosios 2 serijos knygos: Alinos Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“ ir Ascanio Celestini „Karo kvailio istorijos“.
Berlyne gyvenanti ir kurianti rusų kilmės rašytoja Alina Bronsky (g. 1978 m.) puikiai pažįstama vokiečių skaitytojams. Slapyvardžiu pasirašanti autorė jau yra pelniusi reikšmingų literatūrinių apdovanojimų. Bronsky debiutinis romanas „Šukparkis“ („Scherbenpark“) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Lietuviškai „Keliautojų laiku“ serijoje išleistas kūrinys „Paskutinė babos Dunjos meilė“ 2015 m. buvo nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, ir neliko nepastebėtas užsienio leidėjų. Lietuvoje šis romanas ypatingai turėtų patikti tiems, kurie neliko abejingi HBO serialui „Černobylis“. Knyga skaitytoja nukelia į metus po Černobylio avarijos, į radioaktyvų Černovo kaimą, esantį pačiame „mirties zonos“ epicentre, kur gyvena keistų senukų bendruomenė. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Baba Dunja – pagrindinė šios knygos herojė, pasakojanti savo, o tuo pačiu ir savo šalies, istoriją pirmuoju asmeniu. Aštuoniasdešimtmetė senutė įkūnija stiprios, valingos, gyvenimo užgrūdintos, aštraus proto moters charakterį, kuris dar paperka ir nerealiu humoro jausmu. Jos santykiai su kaimynais sudėtingi, šiame pasaulyje jos jau niekas nestebina, tačiau paaiškėja, kad nelaimei prispyrus nelaimei baba Dunja sugeba imtis lyderio vaidmens ir sutelkti kaimo bendruomenę. Seriale „Černobylis“ yra fragmentas, kur patrulis senolei, melžiančiai karvę, liepia nedelsiant evakuotis, į ką ši ramiai atsako, jog niekur neis, nes eiti kažkur jai nebėra prasmės. Tokia ir baba Dunja Alinos Bronsky romane „Paskutinė babos Dunjos meilė“ – užsispyrusi, bet deklaruojanti pasirinkimo laisvę. Net jei tai mirtinai pavojinga. Knygą iš vokiečių kalbos išradingai išvertė Vytenė Saunoriūtė.
Italų rašytojas Ascanio Celestini (g. 1972 m.), kurio knyga „Karo kvailio istorijos“ pasirodo „Keliautojų laiku“ serijoje, Italijoje yra puikiai žinomas dramaturgas, aktorius, vienas ryškiausių pasakojamojo teatro kūrėjų. Celestini spektakliai ne kartą pristatyti Venecijos teatro bienalėje. Jų metu jis be pertraukos, kelias valandas pasakoja įvairias istorijas, į šiuos pasirodymus sutraukdamas daugybę žiūrovų. „Karo kvailio istorijos“ iš pradžių ir buvo sumanytos kaip sceninis kūrinys, tik vėliau virto knyga. Ir spektaklis, ir knyga sulaukė teatro ir literatūros srities apdovanojimų. „Karo kvailio istorijos“ – pasakojimas apie vieną Romos išlaisvinimo dieną baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Istorija, kurią tėvas pasakodavo sūnui, šios knygos autoriui, kone trisdešimt metų. Kūrinys, persmelktas tiek vaizduotės, tiek prisiminimų, vienodai tragiškas ir komiškas, realistinis ir filosofinis. Pasakojimas sukasi apie „Kiaulės“ bendrovės narius, sugalvojusius už bendras santaupas nusipirkti galbūt paskutinę Romos apylinkėse likusią kiaulę. Kiekvienas narys turi savo istoriją ir kiekviena istorija vis nerealesnė. Skaitytojo laukia susitikimas su margaspalviais Romos personažais, taip pat vokiečiais ir sąjungininkais, kurie kartais neatskiria vienų nuo kitų. Knygą iš italų kalbos puikiai išvertė Toma Gudelytė.
8 knygų serijai „Keliautojai laiku“ sukurtas specialus dizainas su intriga knygos nugarėlėje – ant serijos knygų nugarėlių puikuosis ne autoriaus pavardė ar knygos pavadinimas, o specialiai serijai iliustratoriaus Martyno Pavilonio kurtos iliustracijos fragmentas. Sudėjus visas serijos knygas į vieną eilę, išryškės visa iliustracija. Serijos knygos išleidžiamos nedideliu formatu, minkštu įrišimu, dauguma jų – nedidelės apimties, siekiant padaryti draugiškas ir patogias skaitytojams.
Šių metų lapkritį leidykla planuoja išleisti dar vieną knygą iš šios serijos – tai italų autoriaus Gipi grafinį pasakojimą „Vienaistorija“, nukeliantį į Pirmojo pasaulinio karo laikus. Visos kitos būsimos kelionės laiku skelbiamos leidyklos tinklalapyje.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų
būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes. Nuo 2019 m. sausio mėnesio įgyvendina modernios Europos autorių grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą projektą, iš dalies finansuojamą pagal programą „Kūrybiška Europa“.
