Speciali 15min multimedija apie Vilniaus knygų mugę: svečiai, renginiai, knygos
Ketvirtadienį Vilniaus knygų mugės metu pristatyta serijos „Gyvoji poezija“ dalis – K.Navako poezijos rinktinė „Poetas pamiršta pavarde“. Šią knygą sudarė Virginija Cibarauskė, o pačios serijos vyriausiasis redaktorius – Gytis Vaškelis. Leidinyje galima rasti ne tik poeto eiles, tačiau ir kompaktinę plokštelę, kurioje skamba K.Navako skaitomos eilės.
Renginys be ašarų
Apie poeto mirtį pranešta sekmadienį, vasario 16 dieną. Trečiadienį K.Navakas palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Į K.Navako laidotuves susirinko jo bičiuliai, artimieji, kūrybos gerbėjai. Tarp jų – poetai Gintaras Patackas, Kornelijus Platelis, Dalia Teišerskytė, Erika Drungytė, teatro režisierius Gytis Padegimas, choreografė Birutė Letukaitė.
Visgi knygos pristatyme poetas Alvydas Šlepikas paragino visus apsieiti be ašarų. Jis taip ir pavadino leidinio pristatymą: „Renginys be ašarų“.
Susirinkusieji išvydo ištraukas iš 2019 metų spalį vykusio „Poetinio Druskininkų rudens“ renginio, kuriame užfiksuotas K.Navakas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje ir skaitantis savo kūrybą. Tai paskutiniai filmuoti kadrai, kuriuose užfiksuotas poetas. Jų autorius – Benediktas Januševičius.
„Net neprisimenu, kaip susipažinome su Kęstučiu Navaku, tačiau eidamas čia iš atminties atgaminau, kaip, regis, 1994 metais jis sudarinėjo „Poezijos pavasario“ almanachą. Tuomet po „Poezijos pavasario“ būdavo, kad „Suokalbyje“ susirinkdavo tokie paskutiniai išgyvenę kariai ir mėgindavo tęsti festivalį. Bet „Suokalbio“ šeimininkė būdavo negailestinga ir visus išvydavo, nes jai reikėdavo vesti buhalteriją“, – prisiminimais dalijosi B.Januševičius.
„Tada aš, Kęstutis Navakas, Jurgis Kunčinas ir dar viena jauna poetė persikėlėme į Sereikiškių paką, o po to nuvažiavom pas mane namo. Tai buvo pirmas toks epizodas, kurį praleidome drauge“, – pasakojo jis.
Visgi B.Januševičius prisipažino, kad pataruosius du dešimtmečius jo ir K.Navako santykiai buvo atvėsę.
Prisiminė lemtingą dieną
Knygų serijos „Gyvoji poezija“ vyriausiasis redaktorius Gytis Vaškelis taip pat pasidalijo savo prisiminimais apie Anapilin iškeliavusį poetą.
Pasak jo, kalbėti apie K.Navaką liūdnai – nepavyksta. Jis prisiminė, kad su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu pirmą kartą susipažino 1998 metais, kelionės į Frankfurtą metu. Vėliau jam kartu su K.Navaku kurį laiką teko gyventi nuomojamame bute.
Paklaustas, kaip gimė idėja išleisti serijos knygą su K.Navako kūryba, G.Vaškelis sakė, kad visada yra rizikos faktorius, kuris skatina skubėti, kol dar yra įmanoma.
„Aš turiu auksinę formulę, kurią sakau visiems: žmogus gyvena arba ilgai ir laimingai, arba ilgai ir nelaimingai, arba trumpai ir laimingai, arba trumpai ir nelaimingai. Aš negaliu nuspėti, kas kaip gyvens. Tad atlikim tai greičiau“, – apie kūrybinius darbus pasakojo jis.
G.Vaškelis prisiminė, kad su K.Navaku apie knygą kalbėjo prieš maždaug trejus metus, tačiau Kultūros taryba neskyrė knygos leidybai reikalingo finansavimo, kurio sulaukta tik praėjusiais metais.
Jis pasakojo, kad ragino K.Navaką įskaityti savo eiles, tačiau poetas atidėliojo – laukė, kol bus sudaryta rinktinė.
„Buvome sutarę studiją Kaune, kad būtų geras įrašas, tačiau praėjusią vasarą jis nutilo, aprimo. Nebesimatė jo. Rudenį pasirodė neįgaliojo vežimėlyje“, – kalbėjo G.Vaškelis.
Jis prisiminė ir lemtingą dieną, sekmadienį, kai buvo pranešta apie K.Navako mirtį.
„Jis man sekmadienį skambino, 12.13 val. buvo skambutis, kelias minutes pašnekėjome. Už kelių valandų atsirado užuojautos feisbuke. Tikiuosi, kad tie žmonės, kurie jį pažinojo, parašys atsiminimus, sąžiningai – jei bijot, kad jie gali pasirodyti per atviri, tai mes galime uždėti baną ir literatūros instituto archyve juos atidengti po kokių trijų mėnesių – anksčiau būdavo 50 metų, bet dabar laikas greičiau teka“, – ragino G.Vaškelis.
„Poetas pamiršta pavarde“
Rinktinę sudarė V.Cibarauskė. Ji pasakojo, kad su K.Navaku susipažino prieš penkerius metus „Šiaurės vasaros“ forume.
„Buvo vasara, sėdėjome pavėsinėje. Gėrėm vyną. Kartu buvo Danutė Kalinauskaitė, Valdas Papievis, Rolandas Rastauskas. Tuo metu Kęstutis vyno negerdavo, jis gėrė tekilą. Rolandas Rastauskas prisiėmė tokį mamos vaidmenį ir jis jį kontroliavo – kiek tu čia geri? O Kęstutis sakydavo – ne. Ir kitą butelį išsitraukdavo“, – pasakojo V.Cibarauskė.
Ji pridūrė negalinti pasakyti, kad poetą pažinojo artimai, tačiau pripažino, kad kaip žmogus jis buvo įspūdingas.
„Daug kas klausia, kodėl būtent toks rinktinės pavadinimas („Poetas pamiršta pavarde“, – aut. past.). Man atrodo, kad jis gana taikliai nusako Kęstučio gyvenimo tam tikrą poeziją ir pačios poezijos esmę. Nes tai buvo žmogus, kuris mėgo savotišką išsiskaidymo vaidmenų žaidimą. Vargu, ar kas galėtų pasakyti vienareikšmiškai, kas buvo Kęstutis ar koks jis buvo. Nes savo poezijoje jis prisiimdavo daug kultūrinių vaidmenų – samurajus, žaidžiantis vaikas, atsiskyrėlis, bohemietis. Tai žmogus, kuris svarbus ne tiek fizine, biografine duotybe, o žmogus, kuris realiai gyvena savo poezijoje“, – apie rinktinę pasakojo jos sudarytoja.
Renginyje dalyvavo ir leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kažiulytė, kuri pasakojo, kad dar prieš iškeliaujant Anapilin K.Navakas jai atsiuntė naujos knygos rankraštį. Kada pasirodys ši rinktinė – ji neatskleidė.
