Knygoje „Mano pasaulėjautos kelionė“ sudėti K.Trimako paskutiniųjų gyvenimo metų tekstai, jo jaunystės dienoraščiai, žymių Lietuvos ir išeivijos žmonių atsiminimai apie kunigą.
Knygos sudarytoją, išeivijos kultūrininkę Mariją Remienę ir kunigą K.Trimaką siejo ilgametė draugystė. K.Trimako motina ir M.Remienės sesuo buvo vienuolės tame pačiame vienuolyne Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Po K.Trimako mirties, rinkdama knygai rankraščius, M.Remienė rado iki šiol niekur neskelbtus kunigo jaunystės dienoraščius. Pasak knygos sudarytojos, tekstai, rašyti pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, ją sužavėjo jauno žmogaus pasiaukojimu.
„Tegul pamato žmonės, koks buvo jaunimas tais laikais, kaip jis siekė idealo ir kaip jis siekė to savyje, tikrai nesiekė nieko sau. Galvojo, kaip galėtų padėti kitiems“, – sako M.Remienė.
Tegul pamato žmonės, koks buvo jaunimas tais laikais, kaip jis siekė idealo ir kaip jis siekė to savyje, tikrai nesiekė nieko sau.
Daugelio straipsnių ir knygų autorius K.Trimakas buvo baigęs teologijos, filosofijos ir psichologijos studijas, išmanė anglų bei klasikinių kalbų literatūrą.
K.Trimakas – ilgametis ateitininkų dvasios vadas, daugelio žurnalų išeivijoje redaktorius. Knygoje pateikiama daug nuotraukų, jo kurtų eilėraščių, taip pat kunigo laisvalaikio užsiėmimo – tapybos reprodukcijos.
„Mes su jo išėjimu labai daug praradome. Dabar, kad ir atvažiuoja kunigų, pavaduoja, bet neturi pašaukimo. Turėjome Gintarą Grušą, bet ir tą praradome. Neturime tokių kunigų, kokie buvo kunigas Yla arba kunigas Trimakas – tai buvo jaunimo auklėtojai. Jie galėjo rašyti knygas, galėjo mus šviesti ir vesti prie Dievo ir prie gėrio“, – teigia M.Remienė.
K.Trimakas, pusšimtį metų tarnavęs kunigu išeivijoje, atkūrus nepriklausomybę dažnai grįždavo į Lietuvą, bendradarbiavo atkuriant Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetą, dėstė teologiją ir psichologiją Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Lėšos, surinktos pardavus K.Trimako knygą, leidėjų sprendimu bus perduotos Bažnyčiai, kuri siekia beatifikuoti lageryje mirusią Adelę Dirsytę. Jos paskelbimu šventąja rūpinosi ir K.Trimakas.
