Dar prieš knygos pristatymą paaiškėjo, kad bus kartojamas „Kiborgų žemės“ tiražas. Ši knyga – portalo 15min inicijuoto socialinio projekto dalis.
PRISIDĖKITE: Prisijunkite prie 15min paramos iniciatyvos ir kartu pasirūpinkime Kęstučio bataliono karių gerove
Visas šios knygos pelnas bus skirtas Lietuvos kariuomenei, konkrečiai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui, kuriame bus įrengtos dvi šiuolaikiškos laisvalaikio-edukacinės erdvės.
Autentiškas pasakojimas
Knygoje, kaip sakė pats D.Pancerovas, nėra pasakojama Ukrainos įvykių chronologija. Tai istorija apie žmogų, kuris išvyko į Maidano įvykius nesuprasdamas, kur keliauja. „Į pirmą kelionę išvykau su sportiniais bateliais, pasiėmiau ir kvepalų“, – atviravo „Kiborgų žemės“ autorius.
„Šiose kelionėse aš atradau Lietuvą – kokia ji yra gera, kiek mes daug pasiekėme. Gal skamba kiek reklamiškai, bet aš prisimenu kiekvieną grįžimą į Lietuvą. Čia grįžus pamatydavau, kaip pas mus viskas gerai“, – sakė D.Pancerovas.
„Kiborgų žemė“ išsiskiria savo autentiškumu. Apie tai kalbėjo ir J.Ohmanas, kuris prisiminė, kad skaitydamas knygą rado daug detalių, kurias jau buvo pamiršęs. „Skaičiau apie tai, kaip kartu važiavome su Dovydu ir pamačiau, kad daug dalykų buvau pamiršęs, o jis ne“, – kalbėjo J.Ohmanas.
Pats D.Pancerovas sakė, kad stengėsi pateikti kuo tikroviškesnį pasakojimą. Pasak jo, tai padėjo padaryti po Ukrainą keliaujant daryti užrašai – užrašinėje ir telefone. Tiesa, įvairius dalykus autorius žymėjosi dar net negalvodamas apie knygą.
„Galvojau, kad šios pastabos pravers rašant straipsnius“, – pasakojo D.Pancerovas.
Rašė keturis mėnesius
Knygos pristatyme D.Pancerovas atviravo, kad „Kiborgų žemę“ parašė per keturis mėnesius. „Tačiau visas knygos gimimas truko ilgiau – apie pusantrų metų“, – sakė jis.
Sunkiausia rašant knygą buvo pasiryžimas būti atviram ir pateisinti draugų bei kolegų išreikštą pasitikėjimą. D.Pancerovas prisiminė, kad šis darbas buvo įdomus, tačiau varginantis. „Buvau pavargęs nuo karo prisiminimų. Parašęs paskutinius knygos puslapius nejaučiau jokios euforijos“, – apie kūrybos procesą pasakojo jis.
Pasak autoriaus, karas palieka žaizdas, net jei nebuvai sužeistas kulkų. Šios žaizdos nėra fiziškos, jos lieka viduje: „Karas Ukrainoje manyje taip pat paliko žaizdų“
Jam antrino ir J.Ohmanas, kuris teigė, kad dėl Ukrainos įvykių ir noro padėti ukrainiečiams daug kas pasikeitė. „Praradau sveikatą, beveik bankrutavau, jaučiasi tam tikri potrauminio streso pojūčiai, netekau kai kurių draugų, ypač Rusijoje“, – kalbėjo J.Ohmanas ir pridūrė, kad neturime žvelgti į Ukrainą abejingomis akimis, nes mes jau dalyvaujame vykstančiuose procesuose.
Esame autoritetai
Kalbėdamas apie dabartinius įvykius Ukrainoje J.Ohmnanas ragino prisiminti, kad mes patys esame laisvės pasienyje ir neturime to užmiršti.
„Ukrainoje visi žino, kas yra Lietuva, kas yra Dalia Grybauskaitė. Mes esame jiems autoritetai, esame tai, kuo jie nori tapti“, – sakė jis.
Tuo tarpu Gabrielius Liaudanskas-Svaras prisiminė 1991 metų įvykius Lietuvoje: „Tuomet Lietuva išgyveno savo Maidaną. Mums pasisekė, kad aukų skaičius buvo mažesnis, bet tai nereiškia, šios aukos nebuvo tokios svarbios“.
Jis atviravo, kad nuo Ukrainos Maidano pradžios nerimas taip ir neišnyko.
Visą knygos "Kiborgų žemė" pristatymą galite žiūrėti čia:
