Dar 1889 metais mokslinės fantastikos tėvas Žiulis Vernas savo knygoje „Aukštyn kojom“ prognozavo, kad žmonija norės pakeisti klimatą, ištirpdant ledynus ir atvėsinant atogrąžų miškus. Jau tuomet noras pakeisti klimatą buvo suprantamas kaip žalingas elgesys.
Praėjus daugiau nei 130 metų po pirmojo klimato kaitos paminėjimo grožinėje literatūroje, dabartiniai autoriai suka galvą, kaip sustabdyti Žiulio Verno išpranašautus žmonijos padarinius gamtai. O šią problematiką nagrinėjanti mokslinės fantastikos ir kitos grožinės literatūros kryptis įgavo savo pavadinimą – klimato kaitos literatūra (angl. climate fiction, Cli-fi).
„Mokslinė fantastika visais laikais orientavosi į tai, kas aktualu visuomenei. Pavyzdžiui, JAV vykdant Apolo programą, išpopuliarėjo knygos apie keliones į Mėnulį, Marsą. Po pertraukos pastaruoju metu vėl atgaivinus planus Marse išlaipinti žmones, atsigavo ir apie tai pasakojanti literatūra. Klimato kaita ir jos padariniai jau ne vienerius metus yra žiniasklaidos dėmesio centre, tad natūralu, jog rašytojai taip pat imasi juos nagrinėti“, – teigia vienas iš Lietuvos fantastinių idėjų ir kūrybos festivalio „Lituanicon“ organizatorių, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Cli-fi terminas pradėtas naudoti maždaug 2013 metais, nors jam priskiriamų knygų sąraše rasime ir senesnių kūrinių. Patį žanrą apibūdina klimato kaitos tematika, kuri dažniausiai pasireiškia pasakojimais, kaip atrodys mūsų planeta netolimoje ateityje, jeigu žmonija nesiims veiksmų. Tačiau Cli-fi neturi griežtų rėmų, jam priskiriami ir mokslinės fantastikos, ir publicistiniai kūriniai.
Vienas klasikinių šio žanro pavyzdžių yra Lietuvos auditorijai puikiai pažįstamos „Tarnaitės pasakojimo“ autorės Margaret Atwood kūryba. Šios rašytojos trilogija „Oryx and Crake“ pasakoja apie klimato kaitos ir žmonių veiklos nuniokotą netolimą ateitį. Pirmojoje trilogijos dalyje pasakojama, kad žmoniją valdo tarptautinės korporacijos, kurios privilegijuotus savo gyventojus įkurdina aptvertose teritorijose. Šiame pasaulyje sukuriamas neva laimę turintis sukelti į „Viagrą“ panašus vaistas, kuris iš tiesų slapta sterilizuoja jo vartotojus, taip stengiantis suvaldyti per didelę žmonijos populiaciją. Iš tiesų tas pats vaistas sukelia ir masinę pandemiją , po kurios saujelė žmonių lieka nuniokotame pasaulyje kovoti už savo išlikimą.
Lietuvos autorių kūryboje taip pat randasi Cli-fi romanų. Tokiems priskirtina praėjusiais metais knygynuose pasirodžiusi ir šiemet „Metų knygos“ suaugusiems apdovanojimą laimėjusi Marijaus Gailiaus knyga „Oro“.
Kaip Cli-fi žanras veikia visuomenę? Tai nėra plačiai ištyrinėta, nes žanras vis dar gana naujas. Tačiau 2018 metais publikuotas tyrimas atskleidė, kad Cli-fi skaitytojai yra labiau susirūpinę klimato kaitos padariniais žmonijai ir labiau linkę imtis veiksmų. Taigi šis aktualus literatūros žanras prisideda prie visuomenės švietimo apie klimato kaitą.
Daugiau apie naujus literatūros žanrus, klimato kaitos įtaką literatūrai bei visuomenės švietimą bus diskutuojama šių metų rudenį vyksiančiame Lietuvos fantastinių idėjų ir kūrybos festivalyje „Lituanicon“.
