„Dažnai, ypač Vokietijoje, sulaukiu klausimų, ar parašiusi knygą apie A.Breiviką, neheroizuoju jo“, – sakė A.Seierstad, kurios knyga „Vienas iš mūsų“ („En av oss“) tapo tarptautiniu bestseleriu. Anot jos, tuo metu, kai A.Breivikas buvo susikūręs mitą apie save, kai plito jo parašytas manifestas ir nuotraukos su jo uniformomis, jis buvo tam tikrai žmonių grupei tapęs „ikonine asmenybe“. Tačiau išėjus knygai, kurioje atskleidžiamos jo silpnybės, parodomos jo traumos ir tai, kodėl jis tapo teroristu, kraštutiniai dešinieji prarado susidomėjimą juo. „Dabar jis nebėra herojus didžiajai daliai kraštutinių dešiniųjų“, – sakė ji.
Anot iš karštųjų pasaulio kraštų reportažus rengusios žurnalistės, taip pat dažnai užduodamas ir klausimas, ar žurnalistai turėtų rašyti apie teroristus, nes jie tokios šlovės ir trokšta. Tuo metu, kai Norvegijoje detaliai buvo aprašomas A.Breiviko gyvenimas, neseniai Naujojoje Zelandijoje po teroro išpuolio buvo raginama skelbti kuo mažiau informacijos apie teroristą. „Po A.Breiviko išpuolio Norvegijoje irgi kūrėsi „Facebook“ grupės, kuriose buvo raginama neskelbti informacijos apie A.Breiviką, tačiau aš su tuo nesutinku. Jis įvykdė žiaurų nusikaltimą, nereikia apsimesti, kad jis yra ateivis, kad nėra vienas iš mūsų.“
Jautėsi nepritapęs visuomenėje
Daugybę informacijos apie A.Breiviko gyvenimą surinkusi autorė sako, kad nėra vienos priežasties, kodėl jis tapo teroristu. Tačiau viena esminių – jis jautėsi esąs auka, nepritapėliu visuomenėje, nusipelniusiu daugiau, nei gavo iš gyvenimo. Kaltais dėl to jis nusprendė esant musulmonus, tačiau taikiniu pasirinko ne juos, o visuomenę – 2012 metų rugpjūtį jis išžudė 77 žmones. Už tai jam buvo skirta griežčiausia bausmė – 21 metai laisvės atėmimo. „Jis nenorėjo žudyti musulmonų, kad jie nebūtų laikomi aukomis“, – sakė knygos apie A.Breiviką autorė.
Savo manifestą, kuri rašytoja apibūdino kaip „tiesmukišką tekstą apie tai, kaip tapti teroristu“, jis rašė todėl, kad, kaip ir daugelis teroristų, jautė didelį norą tapti svarbiu. „Jie visi nori būti garbinami, palikti prisiminimą apie save“, – sakė A.Seierstad. Beje, ji atkreipė dėmesį, kad beveik nėra žinoma atvejų, kai prie kraštutinių dešiniųjų teroristų prisideda moterys. „Šiems teroristams tai tarsi vyriškumo, savo jėgos įrodymas, noras pademonstruoti, kad jie yra stiprūs“, – sakė autorė.
Paklausta, kodėl visuomenė neužkerta kelio panašiems nusikaltimams, kodėl specialiosios tarnybos nesugeba jų susekti, rašytoja sakė, kad dažnai tai tėra resursų klausimas, o ne todėl, kad to būtų neįmanoma padaryti. Ji prisiminė kitą savo parašytą knygą, skirtą dviem norvegėms merginoms, kurios prisijungė prie ISIS kovotojų Sirijoje. Visą informaciją jos surado internete ir niekam neužkliuvo, kad buvo laisvai prieinama informacija apie tai, kaip prisijungti prie teroristų. Tik 2015 metais susivokta, kad teroristai žmones verbuoja per socialinius tinklus, ir, ėmusis aktyvaus sekimo, dabar tokią informaciją rasti labai sudėtinga. „Kodėl to nedaroma su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis? Gal dėl to, kad nemažai jų palaikytojų yra ir mūsų visuomenėje?“ – klausė autorė.
Rašo knygą apie Jungtines Valstijas
Keturias knygas apie karinius konfliktus, taip pat dvi knygas apie terorizmą išleidusi autorė dabar nusprendė imtis kitos temos – kitais metais pasirodys jos knyga apie susiskaldžiusią, besikeičiančią JAV visuomenę. Ji analizuos tai, kokia retorika vyrauja viešojoje erdvėje ir kas tai skatina. Anot jos, akivaizdu, kad Donaldas Trumpas, turintis būti pavyzdžiu, pats naudoja tokią neapykantos imigrantams retoriką, kuri skatina panašias nuotaikas visoje visuomenėje.
„Mane gąsdina tai, kas vyksta šioje didelėje ir svarbioje demokratijoje“, – sakė A.Seierstad.
