Šios knygos anotacijoje rašoma, kad „Lietuvos istorija visiems“ – tai savitai, gyvai, argumentuotai ir nešališkai papasakota šalies istorija nuo 42000 metų prieš mūsų erą, neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų iki 1795 m. vykusių Abiejų tautų respublikos padalijimų.
T.Venclova pirmajame istorijos tome kalba apie svarbiausius šaliai istorinius faktus, atskleidžia įdomių, reikšmingų detalių, nevengia plačiau pakalbėti apie skaudžiausius įvykius, kurie iki šiol tampa diskusijų objektu net tarp istorikų, be to, pateikia Lietuvos įvykius platesniame kontekste, įtraukdamas tai, kas vyko Europoje ir pasaulyje.
Kaip knygos pristatyme kalbėjo T.Venclova, ši knyga buvo tikra avantiūra. „Aš iš prigimties esu avantiūristas, bet šį kartą į šią avantiūrą žvelgiau nejaukiai“, – pasakojo jis.
Knygos idėją pasiūlė R.Paknio leidykla. Pats T.Venclova sako, kad spyriojosi ilgai, tačiau galiausiai knygą parašyti sutiko. Jis prisiminė, kad savu laiku Šapokos „Lietuvos istorija“ jam buvęs tarsi Koranas, kurį reikėjo mokėti atmintinai.
„Skaitant įvairius istorinius šaltinius norėjosi parašyti tokią nešapokos koncepcijos knygą, kuri galbūt jaunimo sąmonėje konkuruotų su tradiciniu mūsų Koranu. Kiek tai pavyko įgyvendinti, nežinau“, – vaizdžiai kalbėjo T.Venclova.
Jis pasakojo, kad knygą rašė pora metų. Beje, tai pirmasis tomas, o šiais metais, spalio mėnesį, skaitytojus turėtų pasiekti ir antrasis T.Venclovos knygos tomas.
„Prieš Naujus metus baigiau antrąjį tomą, jis šiuo metu redaguojamas. Jis apie tautinį atgimimą, Antano Smetonos laikus, nepriklausomą Lietuvą su visomis jos problemomis – ekonominėmis ir politinėmis, sovietmetį, okupacijas“, – dėstė poetas.
T.Venclova, kalbėdamas apie Šapokos knygą apie Lietuvos istoriją, sakė, kad pastarojoje mažai naratyvų. Pavyzdžiui, mažai kalbama apie tautines mažumas – lenkus, rusus, žydus.
„Aš stengiuosi pasakoti, ką tuo metu darė žydai, rusai, lenkai, kaip jie įsiterpė į bendrą istoriją. Kaip plėtojosi emigracija – visiems klausimams yra atskiri skyriai, tik daugiau antrame knygos tome“, – pasakojo autorius.
Knygos pristatyme dalyvavęs Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas kalbėjo, kad ši T.Venclovos knyga yra istorijos sintezė, o tokią knygą gali pabandyti parašyti visi.
„Aš beveik laukiau, kada Tomas Venclova parašys tokią knygą“, – atviravo jis pridurdamas, kad visgi šis žanras kartu yra ir pavojingas.
„Jis pavojingas, nes labai greitai pasensta. Kažkada populiariausia sintezė buvo Maironio, tikiu, kad tokia bus ir Tomo Venclovos knyga“, – kalbėjo R.Petrauskas.
Pasak jo, svarbu yra tai, kad T.Venclova „Lietuvos istorijoje visiems“ kalba tokia kalba, kuri nemoko istorikų, o sugeba istoriją aktualizuoti.
