-
Vokiečių rašytojas H.U.Treichelis: „Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo žaizda dar neišgijusi“
-
Garsusis Stepheno Hawkingo bestseleris „Trumpa laiko istorija“ prabilo lietuviškai
-
Rašytojas Hermanas Kochas: žmonės man sako, kad rašau tai, ką jie galvoja
-
M.Nastaravičius: „Tikiuosi, šioje knygoje atsiranda distancija tiek su poetiniais, tiek su biologiniais tėvais“
Kaip rašoma anotacijoje, knygoje „Lituanica. Nematoma pusė“ pateikiama kol kas išsamiausiai ir kruopščiausiai išnagrinėta „Lituanicos“ istorija. Autorė pasakoja istoriją, tuomet aprėpusią tris valstybes – Jungtines Valstijas, Vokietiją ir Lietuvą. Ji pati apsilankė daugiau nei dvidešimtyje archyvų ir perskaitė tūkstančius dokumentų, tarp kurių nemažai iki šiol apskritai neskelbtų ir netyrinėtų šaltinių. Septynerius metus atidaus darbo ir paieškų G.Sviderskytė sudėjo į knygą.
Beje, knyga įvertinta Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija.
Knygos pristatyme G.Sviderskytė prisiminė, kaip vaikystėje lankydamasis pas dėdę pamatė ant sienos kabantį ir jau legenda tapusį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno plakatą, apie kurio kilmę sužinojo tik atlikdama mokslinį tyrimą, kuris vėliau virto knyga.
Paklausta, kaip gimė ši knyga, autorė pasakojo, kad ją parašyti paskatino istorikas Nerijus Šepetys. Jis padėjo suformuoti mokslinio darbo projektą, nes autorė su pačiu tyrimu dirbu jau kurį laiką.
„Taip atsidūriau Istorijos fakultete. Tai buvo didelė garbė ir iššūkis“, – apie naują etapą kalbėjo knygos autorė.
Regis, apie S.Dariaus ir S.Girėno skrydį per Atlantą žinome viską, tačiau, kaip knygos pristatyme kalbėjo istorikas Norbertas Černiauskas, tai nėra tiesa. Būtent tai parodė savo darbu G.Sviderskytė.
Paklaustas, kodėl tuomet niekas iki šiol nuodugniai netyrė „Lituanica“ skrydžio aplinkybių, N.Černiauskas juokdamasis kartojo: „Nes visi galvojo, kad viską žinome“.
Kaip nurodoma ir knygos anotacijoje, „Lituanica. Nematoma pusė“ iki galo neatskleis paslapties, tačiau ta paslaptis bus išgryninta ir liks tik vienas neatsakytas klausimas. Didžioji dalis nematomos pusės bus apšviesta ir paaiškinta.
Pati monografijos autorė kalbėjo, kad aplink šį legenda jau tapusį skrydį apipinta daug mitų, kurie nėra tiesa.
„Mūsų stereotipinis pasakojimas yra toks – du lietuviai, žemaičiai, kurie mažu lėktuvėliu perskrido per vandenyną, nes tokia mintis jiems šovė į galvą“, – kalbėjo G.Sviderskytė.
Tačiau, pasak jos, niekas nekalba apie tai, kad šie lietuviai buvo natūralizuoti ir jie skrido visai ne mažu lėktuvėliu. Kaip ir niekas nekalba apie aplinkybes, kurių apgaubtas šis skrydis įvyko bei galimas jo pasekmes.
G.Svideskytė, viliasi, kad galbūt po kurio laiko šį skrydį apipintų mitų sumažės. O tai gali padėti padaryti jos monografija.
