Viskas laikina
Romano siužetas ir vėlgi sukasi apie Lietuvą, jos istoriją. Šį kartą autorius romane atskleidžia sudėtingą Lietuvai tarpukario laikotarpį.
„Romane bandžiau sukurti tikrų įvykių įkvėptą spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas.
Pagrindinis romano herojus – lietuviškasis Džeimsas Bondas, besileidęs į įnirtingą kovą dėl valstybės, dėl meilės.
Svarbiausia suvokti, jog viskas romane laikina. Laikina meilė, laikinas gyvenimas, laikina politika...“ – pagrindinę naujojo romano tematiką atskleidžia A.Šileika.
Varžydavosi su giminaičiais
Tik lietuviškomis temomis rašantis A.Šileika susitikimo metu prisipažino, kad niekada negalvojo ir netikėjo, jog vieną dieną taps rašytoju.
„Prisipažinsiu, į kūrybą nuėjau nenoromis. Kadangi mano broliai buvo labai geri sportininkai, todėl ir aš visada svajojau pasekti jų pėdomis.
Bet nei aš tą kamuolį galėjau pagauti, nei mokėjau jį taikliai mesti, o veikti kažką norėjosi. Tuomet pradėjau įnirtingai skaityti knygas, vėliau pradėjau pats bandyti rašyti.
Rašyti mane pastūmėjo dar ir mūsų giminės pasakotojai. Susitikus prie stalo niekada netrūkdavo įdomių pasakojimų.
Visi stengdavosi kuo įdomiau, kuo greičiau, kuo garsiau. Tai tapdavo lyg varžybos, lyg savotiškos lenktynės tarpusavyje.
Iš viso to ir išėjo ta mano rašyba“, – tikina naujojo romano autorius.
Domisi Lietuva
Lietuvos tematika itin besidomintis A.Šileika neslėpė, jog nepaisant to, kad šitiek metų praleista Kanadoje, bet Lietuva – vis tik jam savas kraštas.
„Lietuva – labai įdomi ir daug menanti vieta. Tiek daug tragedijų čia yra buvę ir tiek daug įdomių istorinių dalykų yra nutikę.
Man didžiulė garbė pristatyti Lietuvą kanadiečiams, amerikiečiams.
Ir pastebėjau, jog kuo rečiau lankydavausi Lietuvoje, tuo labiau egzotiška ji man buvo. O dabar mano sūnus ir anūkas čia gyvena, tai lankydamas juos Lietuvoje jaučiuosi tikrai savas“, – pabrėžia A. Šileika.
Išdavikiška biografija
Penktąją knygą pristatęs rašytojas jau ne vienerius metus ėmęsis ir kito unikalaus darbo.
„Šiuo metu jau daug metų rašau romaną apie Lietuvos vaikų rašytoją Kostą Kubilinską, kuris daugelio akimis – toks žymus ir toks jautrus, tačiau faktai atskleidžia visai kitokią, išdavikišką šio autoriaus biografiją“, – apie jau pradėtą darbą užsimena rašytojas.
Mokė vaikus
Išeivijos rašytojas visas savo knygas rašo anglų kalba, tačiau nepaneigė fakto, kad tiek Lietuva, tiek ir šios šalies gimtoji kalba jo gyvenime užima taip pat labai svarbią vietą.
„Nors su žmona esame lietuviai, tačiau pradėję gyventi Kanadoje visą laiką kalbėjome angliškai.
Prisipažinsiu, buvau gana prastas lietuvių kalbos mokinys, lankiau šeštadieninę mokyklą, iš kurios dažnai bandydavau pabėgti.
Vietoj to geriau rinkdavausi eiti į parduotuvę pirkti saldainių. Na, tiesiog buvau per daug įsimylėjęs anglų kalbą.
Visada sakiau, kad anglų kalba yra mano instrumentas, o lietuvių tematika – mano melodija.
O prisiminti lietuvių kalbą mus paskatino vaikai. Kai jie gimė, norėjome, kad jie susikalbėtų su seneliais. O faktas tas, kad seneliai kalbėjo lietuviškai. Todėl ir prasidėjo mūsų lietuvių kalbos pamokos.
Buvo tikrai nelengva. Kas vakarą skaitydavome vaikams lietuviškas knygas ir tikrai pats ne kartą esu susidūręs su žodžiais, kurių prasmės tekdavo ieškoti net ir žodynuose.
Bet lietuvių kalbą vaikams įskiepijome ne tik mano ir žmonos dėka. Labai dažnai, kaip tinginiai tėvai, atiduodavome vaikus ir į senelių rankas“, – apie lietuvių kalbą ir jos mokymąsi šeimoje pasakoja autorius.
