Knyga supažindina skaitytoją su Nacionalinėje bibliotekoje saugomais XIV–XIX a. vertingiausiais, įdomiausiais, Lietuvos kultūrai ir istorijai reikšmingiausiais dokumentais, iš kurių yra ir įtrauktų į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
„XXI a. galime tik pasidžiaugti, kad per šimtmečius rašytos, spausdintos, daugintos knygos buvo išsaugotos, ir ne vienas išskirtinis rankraštis ar knyga šiuo metu saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“, – rašoma knygos pratarmėje.
Vertingiausių Nacionalinės bibliotekos rankraštinių ir spausdintinių dokumentų turinį, ypatybes, svarbą ir istorinę reikšmę atskleidžia pasakojimas apie Lietuvos knygos kultūros istoriją devyniuose skyriuose: „Pratarmė“, „Rankraščių menas“, „Religinė raštija“, „Uždraustoji spauda“, „Bestseleriai“, „Kultūrų sankirtos“, „Meistrystė ir inovacijos“, „Įtakos puslapiai“, „Dokumentinio paveldo saugojimas“. Įvadinius tekstus ir dokumentų anotacijas lydi gausios iliustracijos.
Skaitytojai knygoje susipažins su seniausiu Nacionalinėje bibliotekoje saugomu dokumentu, surašytu ant pergamento, prancūzų teologo ir augustinų vienuolio kardinolo Hugues’o de Fouilloy knygos „Apie sielos tvirtovę“ XIV a. pabaigos nuorašu. Istoriko, rašytojo ir švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) rankraščiu „XXII. Canticula Lithuanica“ (apie 1827–1828). Lietuvių grožinės literatūros pradininko, liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio(1714–1780) poema „Metai“, išleista Karaliaučiuje 1818 m., dar 1977 m. įtraukta į Europos literatūros šedevrų sąrašą.
Taip pat 1693 m. Vilniuje išleistu pirmuoju Lietuvoje muzikos vadovėliu „Muzikos teorija ir praktika, kurį parašė Lietuvos teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas, jėzuitas Žygimantas Liauksminas. Knygoje daug kitų unikalių kūrinių, kadaise tapusių bestseleriais. Skirtingai nuo šių laikų, anuomet bestseleriais tapdavo ne grožinė ar pramoginė literatūra, bet svarūs mokslo, religijos, praktinio gyvenimo kūriniai. Jų temos apimdavo plačią skalę – nuo artilerijos mokslų iki religijos, skaitytojams suteikiant reikalingų žinių.
„Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“ – XVII a. išpopuliarėjusi frazė pabrėžė ištartų žodžių laikinumą, palyginti su ilgalaikišku rašytinės komunikacijos pobūdžiu“, – rašoma „Rankraščių meno“ skyriuje.
Leidinio „Ex libris Bibliothecae nationalis Lituaniae“ redaktorė Daina Dailidonienė, tekstų autorės ir sudarytojos dr. Milda Kvizikevičiūtė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, dailininkė Deimantė Rybakovienė, fotografai Virgilijus Usinavičius, Kristina Lukoševičienė, Deimantė Rybakovienė. Hebrajiškus įrašus parengė dr. Lara Lempertienė.
