– Mitologija neretam šiuolaikiniam žmogui atrodo gana tolima sritis. Kas jus joje patraukė? Galbūt mitologija užėmė svarbią vietą jūsų vaikystėje?
– Užaugau su kalnu lietuviškų knygų. Pradinėse klasėse didžiąją dalį laisvo laiko po pamokų leisdavau bibliotekoje, beveik ten gyvenau. Vaikystėje mitologija man išties užėmė svarbią vietą. Knygų lentynoje (o kai jau nebetilpo lentynoje – dėžėse) buvo vien lietuviškų pasakų knygos, sakmės ir komiškos novelės, detektyvai. Mėgstamiausios – siaubo elementų turinčios istorijos, o lietuvių mitologijoje siaubo išties nemažai.
Knygynuose gausu kitų šalių literatūros vaikams, galbūt dėl to mažėja susidomėjimas mitologinėmis sakmėmis ar pasakomis. Turbūt norisi pirkti šviesias, linksmas knygas savo vaikams?
Geriausiai atsimenu dvi knygas, palikusias ryškiausią įspūdį. Pasakų knygą storu žaliu viršeliu su ragana bėgančia per kalnus labai mėgau dėl keistų iliustracijų. Taip pat viena mėgstamiausių – Stasio Eidrigevičiaus iliustruotų mitologinių pasakų knyga „Devyni broliai ir sesuo Elenytė“.
Turėjau keletą užsienio šalių mitologijos knygų: afrikiečių, anglų, turkų, kazachų mitologinių pasakų, tačiau jos niekada nebuvo tokios paveikios, kaip lietuviškų laumių ar velnių istorijos.
Knygynuose gausu kitų šalių literatūros vaikams, galbūt dėl to mažėja susidomėjimas mitologinėmis sakmėmis ar pasakomis. Turbūt norisi pirkti šviesias, linksmas knygas savo vaikams? Taip pat neabejoju, jog jeigu būčiau turėjusi Supermeno komiksus vaikystėje, jie taip pat užimtų svarbią vietą mano knygų lentynoje.
– Kaip gimė mintis mitologinius personažus transformuoti į superherojus?
– Turiu pripažinti, kad knygos idėja – sušiuolaikinti lietuvių mitologiją – kilo iš pavydo. Žaviuosi Japonijos, Skandinavijos šalių mitologijos pavyzdžiais populiariojoje kultūroje. Manau, jog Lietuvai trūksta mitologijos kaip inspiracijos šaltinio kasdienėje aplinkoje.
Knygos idėja – sušiuolaikinti lietuvių mitologiją – kilo iš pavydo. Žaviuosi Japonijos, Skandinavijos šalių mitologijos pavyzdžiais populiariojoje kultūroje. Manau, jog Lietuvai trūksta mitologijos kaip inspiracijos šaltinio kasdienėje aplinkoje.
Besidomint amerikietiškų komiksų šaknimis, užkabino faktai apie inspiracijos paieškas Biblijoje. Mokslininkė D.O‘Neil teigia, jog viena iš priežasčių, kodėl Betmenas populiarus tokį ilgą laiko tarpą, yra ta, jog jo ikonografija tiesiog stulbinamai panaši į demono. Pažvelgus į viduramžių piešinius, kuriuose vaizduojamas velnias, pamatysime šikšnosparnio sparnus ir ragus. Šėtonas juk kadaise buvo nuostabus angelas, vardu Liuciferis: „Tai nupuolei iš dangaus į žemę, Aušrini, aušros sūnau!”
J.Kirby (ankstesniojo Supermeno kūrėjas) pasakoja, iš kur sėmėsi įkvėpimo: „Neatsimenu, dėl kokių priežasčių aš to ieškojau Biblijoje. Mane įkvėpė Laiškas galatams. Todėl Sidabrinis banglentininkas (ang. Silver Surfer) yra sidabrinis ir puikus, bet puolęs angelas (ang. the fallen angel)“. J.Kirby prisidėjo prie daugelio populiarių komiksų: „Fantastiškojo ketverto“, „Toro“ ir „Kapitono Amerijos“. Komiksai yra mitai, todėl nenuostabu, jog jis išleido daugybę komiksų serijų pavadinimu „Naujieji Dievai“ – nauji Dievai, stiprūs kaip Titanai!
Komiksų ir juose egzistuojančių superherojų populiarumas JAV pasiekė bumą Didžiosios depresijos metais. Jų populiarumas ypač išaugo sunkmečiais – po rugsėjo 11-osios įvykių susidomėjimas filmais su superherojais, gelbstinčiais pasaulį nuo blogio, gerokai išaugo, tad peršasi išvada, jog žmonėms norisi tikėti bent komiksuose egzistuojančiais pasaulio gelbėtojais.
Lietuvių mitologijoje gausu galingų, vienas kitą ypatingomis galiomis ar paprasčiausiu gudrumu veikiančių būtybių, tačiau dar nė viena jų neišsivystė į komerciškai sėkmingą ir įdomų personažą, kaip tai nutiko su Betmenu, Supermenu ir kt. Žinoma, tai gali niekada ir neįvykti arba įvyks dabar.
Semiantis idėjų iš amžinųjų pasakojimų – mitų, siekiu patraukliai ir suprantamai papasakoti apie lietuvių mitologinį turtą. Noriu šiuolaikiniam žmogui šiuolaikiškai pateikti mitologiją, išsilaisvinti ir pabrėžti turimas galias.
Lietuvių mitologijoje gausu galingų, vienas kitą ypatingomis galiomis ar paprasčiausiu gudrumu veikiančių būtybių, tačiau dar nė viena jų neišsivystė į komerciškai sėkmingą ir įdomų personažą, kaip tai nutiko su Betmenu, Supermenu ir kt.
– Grafinių knygų, skirtų ne vaikams, Lietuvoje leidžiama nedaug. Kodėl pasirinkote tokį formatą?
– Jūsų klausime radau atsakymą: grafinių knygų, skirtų ne vaikams, Lietuvoje leidžiama nedaug, dėl to nusprendžiau belstis būtent į šias duris. Kurti vaikams smagu, tačiau „Super duper“ žinutė turi daugiau sluoksnių, reikalauja didesnio pasiruošimo bei papildomų kontekstų, neaprašomų knygoje, išmanymo. Taip pat norėjosi mitologiją pavaizduoti būtent taip, kaip ją matau, nesinorėjo cenzūruoti.
Pateikti grafinį pasakojimą apie lietuvių mitologiją suaugusiesiems buvo iššūkis, pirmiausia dėl to, kad pažintis su mitologija paprastai įvyksta vaikystėje, palaipsniui ši patirtis pasimiršta. Įprasta manyti, jog mitologinės istorijos skirtos vaikų gąsdinimui, tačiau kartais ir suaugusiajam gali nugara šiurpais perbėgti pamačius, ką savo tautosakoje turime. Norėtųsi pasiūlyti daugiau grafinių pasakojimų suaugusiems, nes tokių knygų Lietuvoje nėra daug, aišku, jeigu neskaičiuosime receptų knygų.
Ši knyga skirta prisiminti tam, ką turime. Tai nėra pasiūlymas vėl pradėti melstis pagoniškiems dievams bei tikėti prietarais apie velnio išdaigas, priešingai – tai raginimas nupūsti dulkes nuo dar labai mažai paliesto lobyno.
– Kas, be jūsų, dirbo prie projekto įgyvendinimo?
– „Super duper“ – tai mano baigiamasis magistro studijų darbas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedroje. Kūrybiniam darbui vadovavo mano labai mėgstami ir man daug padėję heraldikos bei iliustracijos specialistai prof. R.Rimkūnas, doc. V.Naginionis. Taip pat labai džiaugiuosi studijų metu susipažinusi su Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoju doc. dr. R.Kudirka, kuris ne tik ištaisė mano knygai paruoštus tekstus, bet ir energetiškai juos „užtaisė“.
Pirmasis knygos tiražas vos 30 vnt., tačiau prie šių kelių knygelių techninio virtimo kūnu taip pat prisidėjo daug žmonių. Knyga buvo atspausdinta risografijos spauda Kaune „Kitokioje grafikoje“, sulankstyta ir įrišta rankomis Vilniuje su VDA dėstytoju doc. M.J.Dūda bei asist. TŠilinaite, šilkografijos spauda ant knygos viršelių taip pat gimė VDA grafikos spaustuvėje su šaunia specialistų komanda.
– Projektas buvo pristatytas „Knygstarteryje“, kai knyga išleidžiama tik sulaukus pakankamo rezervacijų skaičiaus. Deja, jų jums pritrūko. Kokie tolesni jūsų planai? Ar ir toliau mėginsite išleisti knygą?
– „Knygstarteris“ buvo puiki proga įsivertinti, kiek ši knyga įdomi šiuolaikiniam žmogui. Rezervacijų skaičius atsako į mano užduotą klausimą, tačiau sulaukiau tiek daug palaikymo, jog jo pakaks dar metams į priekį. Taip pat jaučiuosi skolinga visiems žmonėms, kurie rezervavo knygą, tikėdamiesi ją gauti, tad tikiuosi rasti būdą knygai išleisti, padovanoti visiems ją rezervavusiems žmonėms ir tokiu būdu susigrąžinti prarastus karmos taškus.
Knyga skirta lietuviams, tačiau svarstau apie dvikalbį leidimą, kurį būtų galima pristatyti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Šiuo metu aktyviai ieškau vertėjo, noriu knygą išversti į anglų kalbą ir tą patį klausimą užduoti užsienyje. Komiksai ir gausiai iliustruotos knygos suaugusiems užsienio šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Danijoje ir kt.) yra labiau vertinamos nei čia. Tai natūralu, nes lietuviškas komiksas tik dabar formuoja savo veidą, o prie šio proceso labai prisideda jaunieji jų kūrėjai – Lina Itagaki, Miglė Anušauskaitė, Gerda Jord, Akvilė Magicdust, Asta Didžiokaitė, Eglė Žvirblytė, EgyBoy, Ieva Auželytė ir kt.
Knyga skirta lietuviams, tačiau svarstau apie dvikalbį leidimą, kurį būtų galima pristatyti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Manau, tai labai svarbu – tokiu būtų lietuvių mitologiją būtų galima pristatyti ir kitoms kultūroms.
