Leidinyje „Teofilius Matulionis. Laiškai“, kurį išleido Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas, surinkęs vyskupo laiškus bei subūręs leidinio rėmėjus, publikuojami apie trys šimtai vyskupo laiškų. Šalia rodomos dokumentų kopijos ir autentiški vyskupo tekstai, vertimai, komentarai.
-
„Išvaikščioti gyvenimo pragarus, pakeliui į rojų“: poetui Sigitui Gedai – 80
-
„Raidė raidėn, ženklas ženklan, su didele pagarba ir net rašybos klaidoms“ – perleista pirmoji A.Mickevičiaus poezijos knyga
-
Iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro atleistas dramaturgas M.Ivaškevičius siekia direktoriaus pasitraukimo
Dauguma iš knygoje sudėtų vyskupo laiškų yra siųsti iš Sovietų Rusijos įkalinimo įstaigų, persiuntimo punktų, uždarųjų zonų, ligoninių. Vladimiro kalėjimo periodo laiškai priverstinai rašyti rusiškai, beveik visi išbraukyti kalėjimo cenzorių. Ir vis dėlto stebina daili, švari ir aiški Matulionio rašysena. Net ir savita, nenorminė vyskupo leksika, gramatika, skyryba yra nuostabi ir dar viena laisvės išraiška.
Štai dokumentas, kuris saugomas Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje – 1956 m. sausio 3 d. vyskupo Teofiliaus laiškas iš Potmos invalidų namų, rašytas į 6-ąjį Mordovijos lagerį Marijai Milaševičienei – našlei, trijų vaikų motinai. Net ir tokiomis sąlygomis žmonių atjautai nebuvo ribų. Vyskupas rašo: „Nuoširdžiausiai dėkoju už dovaną – 150 rublių. Tamstos irgi tokiame varge esate, skatikas irgi pravartus. <...> Kalėdų švenčių proga grynais pinigais išdalinau 130 rublių – ne vien lietuviams, bet ir kitiems, neturintiems pašalpų, ligoniams.“ Įdomu, kad nacių okupacijos metais ir vyskupas Teofilius, ir jo adresatė gelbėjo žydus, Marija Milaševičienė (1905–1971) paskelbta Pasaulio tautų teisuole (2005).
Ypatingi žmonės iš Teofiliaus Matulionio rašytinio palikimo – vyskupo giminaičiai Kaune, kurie per sovietų ir nacių okupacijas, per visas siautulingas gyvenimo aplinkybes išsaugojo dėdės vyskupo laiškus ir kitas iš Rusijos parsivežtas smulkmenas. Matulionių šeima išsaugojo net piniginių perlaidų į Vladimiro kalėjimą čekius, net šuniuko takso registravimo kortelę iš paskutiniojo periodo Šeduvoje. Nuojauta kuždėjo, kad šis žmogus yra nepaprastas ir kiekviena smulkmena svarbi. Ačiū jiems už tai!
Pora šimtų geros kokybės laiškų kopijų buvo padaryta Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (buv. KGB) – toje pačioje aplinkoje, kurioje 50 metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai, kur 10 mėnesių kalėjo ir buvo tardomas pats vyskupas Teofilius Matulionis.
Kauno kurijos archyve saugomi Matulionio laiškai ir kiti dokumentai dar sovietmečiu buvo įklijuoti į savadarbius, sukaulėjusius aplankus. Laimė, Kauno kurijos archyvarė Sigita Švitrienė gavo arkivyskupo Kęstučio Kėvalo leidimą, kad kietieji viršeliai būtų nupjauti ir palaimintojo laiškai būtų kokybiškai nukopijuoti. Ačiū Kauno neformalams!
Dar vieną didelę paslaugą šiai knygai padarė kunigas Marius Talutis iš Kaišiadorių vyskupijos, kuris iš kurijos archyvo nukopijavo ir atsiuntė apie šimtą kitų vyskupo Teofiliaus laiškų, daugiausiai skirtų bičiuliams kunigams: giminaičiui Jonui Pilkai, Stanislovui Kiškiui, Jonui Kaušylai, Juozapui Matulaičiui-Labukui, Jonui Žviniui.
Knygos „Teofilius Matulionis. Laiškai“ sutiktuvės įvyks vasario 17 d. 17 val. Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje (III a.). Renginyje dalyvaus istorikas prof. Arūnas Streikus ir penki Teofiliaus Matulionio fondo nariai – leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas, kino dokumentininkas Audrius Stonys, ekonomistė Laimutė Milašauskienė, publicistas Donatas Puslys. Moderuos Ridas Jasiulionis.
