Už grotų rašyti analitiniai straipsniai, atviri bei nuoširdūs pokalbiai su žymiais rašytojais – B.Akuninu, B.Strugackiu ir L.Ulickaja – atskleidžia visai kitokį M.Chodorkovskį, nei esame įpratę matyti laikraščių vedamuosiuose: „Mokykla, kurioje mokiausi, buvo darbininkų priemiestyje, institutas – taip pat grynai „proletariškas“, 70 proc. pagal gamyklų siuntimus. O aš nuo vaikystės norėjau tapti įmonės direktoriumi. Ne kosmonautu, ne kariškiu, o direktoriumi.“
Ne kur kitur, o kalėjime M.Chodorkovskiui gimė ir pati skandalingiausia idėja – ne tik Rusija, bet ir visas pasaulis, jo manymu, privalo sukti į kairę, t.y. atsisakyti liberalų primesto laukinio kapitalizmo ir kurti socialiai teisingą gerovės valstybę: „Kairysis posūkis būtinas, kad būtų panaikintas patologiškas, kosminis atotrūkis tarp elito ir liaudies, tarp valdžios ir tų, kuriuos toji valdžia valdo. Mes, kaip žinovai, turime visišką moralinę teisę tvirtinti, kad 30 metų trukusiam libertarizmo idėjų dominavimui ateina galas.“
Ši nuostata, įkūnyta esė rinkinyje „Kairysis posūkis“ ir paradoksaliai primenanti „Užimk Volstritą“ judėjimo nuostatas, jau septynerius metus kelia baisų ištikimiausių M.Chodorkovskio rėmėjų – dešiniųjų liberalų – pyktį. Vis dėlto kalinys oligarchas „kairiojo posūkio“ būtinybės nė už ką neatsisako ir netgi imasi ją realizuoti praktikoje. 2012 m. pavasarį Rusijoje pradėtas kurti naujas socialdemokratinės pakraipos judėjimas „Kairysis aljansas“, kuriame M.Chodorkovskio ėmėsi ne tik įkvėpėjo, bet ir politinio lyderio vaidmens.
Michailas Chodorkovskis. Aš kovosiu už savo laisvę. Iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. K.: Kitos knygos, 2012.
