Leidyklos „Debesų ganyklos“ knyga paaugliams „Viešbutis „Didžioji M“ – tai Koso „magnetofonraštis“ – į juostas įkalbėti įrašai. Istorija apie jo vieno mėnesio gyvenimo tarpsnį, brendimą, santykius ir visus pasirinkimus, kuriuos jis priima dėl savo toli gražu ne tobulos, bet tokios brangios šeimos.
Nesvarbu, ar mūsų šeimos gyvenimas labiau primena idilę, ar kreivą veidrodį; ko iš savo artimiausių žmonių gauname daugiau – naudingų pamokų ar skaudulių. Būtent šeima turi didžiulę įtaką tam, kuo tampame gyvenime.
Istorija pasakojama berniuko lūpomis. Jau iš pirmųjų knygos puslapių suprantame, kad jis dėlioja mintis ir barsto epitetus sklandžiau net už kai kuriuos suaugusiuosius. Tikriausiai šis gilus minčių srautas neturėtų stebinti susipažinusių su knygos autoriaus Sjoerd’o Kuyper’io rašymo paaugliams patirtimi ir mokėjimu įsigilinti, kur bręstančiam ir skirtingas patirtis bandančiam įsisavinti paaugliui „iš tikro skauda“. Už šį meistriškumą knyga „Viešbutis „Didžioji M“ 2015 m. pelnė „Zilveren Griffel“ – kasmetinį Nyderlandų Karalystės vaikų literatūros apdovanojimą, 2018 m. buvo nominuota „Bologna Ragazzi Award“ apdovanojimui ir tapo antrąja ekranizuota Sjoerd’o Kuyper’io knyga.
Knygoje žaviai nutapyti tėvo ir sūnaus santykiai, stiprus ryšys ir gili meilė, kuri iškilus grėsmei tik dar labiau stiprėja.
Istorijoje greitai išryškėja pagrindiniai bruožai: atsiminimai apie nuo vėžio mirusią mamą, sudėtingas viešbučio ant jūros kranto verslas bei chaotiškos šeimos vaizdas. Darbštus, nuo ankstaus ryto dirbantis ir kiek lengvabūdiškai vaikus auklėjantis tėtis, kurio nuomone, „vaikams negalima dirbti, nes jauniems reikia linksmintis“, ir kuris, net ir turėdamas rimtų sveikatos problemų, stengiasi laikyti šeimos vairą. Trys seserys – meniškos sielos įnoringoji Brikė, kurią daugelis tėvų apibūdintų kaip išgyvenančią sunkų paauglystės etapą, užsisvajojusi gyvūnų mylėtoja Pelė ir galop vyriausioji – į mamos vaidmenį įsijautusi Libė.
Knygoje žaviai nutapyti tėvo ir sūnaus santykiai, stiprus ryšys ir gili meilė, kuri iškilus grėsmei tik dar labiau stiprėja. Būtent šis gražus šeimos ryšys ir tampa esminis – dėl jo trylikos metų berniukas ryžtasi per anksti užaugti, tapti „vyru namie“, išmoksta nebeverkti, imasi sunkių darbų, nekalto melo bei šaltakraujiškai svarsto apie mirtį.
„Viešbutyje „M“ nelieka nuošaly ir elementarios paaugliškos problemos: sudėtingi santykiai su seserimis, nesuvokimas, ko nori ir kuo gyvena priešinga lytis, pirmoji simpatija, ne laiku išmušantis raudonis, brendimo požymiai, trauka ir prieštaringas neryžtingumas bendraujant su patinkančia mergaite. Kūrinys pilnas vaikiškos romantikos, bet pakanka ir žaibų – neretų bet kurios pirmosios meilės palydovų. Lyg ir gana? Pasirodo, ne. Visą šį rinkinį vainikuoja vaikų siekis išsaugoti šeimos viešbutį, dėl kurio ir tenka patirti daugybę netikėtų situacijų.
Tiesa, knygoje taip pat dažnai atsiranda iš pradžių paslaptingų paaiškinamųjų intarpų, kurie pasakojami kito žmogaus lūpomis. Kieno tas paslaptingas balsas? Skaitytojas vedžiojamas už nosies? Be abejo, tačiau netrunka patirti ir atradimo džiaugsmą. Šis „dialogas“ dar labiau pagyvina unikalų pasakojimo stilių.
Knyga alsuoja skandinavišku liberalizmu: tarsi tarp kitko minimos viešbučio viešnios lesbietės, lytinių organų pavadinimai, aptarinėjamos bręstančių vaikų problemos, žiūrima į suaugusiųjų gyvenimą jų akimis. Tai skatina paauglius matyti tikrąsias pasaulio spalvas. Tekste taip pat nevengiama angliškų žodžių, kurie dar labiau artina tekstą prie šiuolaikinės paauglių kultūros.
Šią knygą verta skaityti kartu su vaikais. Mokytis to paprasto nepaprastų santykių, brendimo ir meilės recepto. Dažnai paaugliai, kuriems mes net nesusimąstę paskelbiame nuosprendį „tik vaikai“, gali mus išmokyti esminių gyvenimo taisyklių ir sąmoningumo sunkiose gyvenimo situacijose.
