Išskirtinio formato albumas „Aplink pasaulį per 80 stebuklų“ suteikia skaitytojams galimybę susipažinti su svarbiausiais žmonijos ir gamtos kūriniais, verčiant puslapį po puslapio. Viskas aprašyta ir iliustruota taip, kad galėtumėte mėgautis mūsų planetos stebuklais bei įsivaizduoti, jog keliaujate po penkis žemynus.
„Aplink pasaulį per 80 stebuklų“ – tai perfrazuotas garsiojo Jules’io Verne’o romano pavadinimas. 1873 m. išleistame grožiniame kūrinyje pasakojama apie Filijo Fogo bei jo ištikimo draugo Paspartu nuotykius, kaip jiedu oro balionu per 80 dienų apskrido aplink pasaulį. Panašių įspūdžių ir kelionių jaudulio norima suteikti ir šia knyga, kuri leidžia greitai nusikelti prie gražiausių lankytinų vietų. „Aplink pasaulį per 80 stebuklų“ įkvėps keliautojus ir svajotojus, ieškančius nuotykių ir įspūdžių iš egzotiškų kraštų.
Skaitytojai gali patys rinktis kelionės kryptį pagal skonį ar nuotaiką, pasitelkę iškalbingas nuotraukas ir trumpus, bet įkvepiančius aprašymus. Fotografinis turas prasideda Londone, o tada vykstama į tokias vietas kaip Karalių rūmai Budapešte, Ermitažas Sankt Peterburge bei Romos Koliziejus. Afrikoje siūloma pasigrožėti al Gizos piramidėmis, Sacharos dykuma, Viktorijos kriokliu ir kitais objektais. Pamažu keliantis į rytus, atrandami tokie gamtos turtai kaip Everestas ir K2 kalnas, taip pat amžinosios šventyklos, pavyzdžiui, Tadž Mahalis Indijoje ar Vat Prakeo. Ši knyga mus trumpam nukelia ir į Okeaniją – tolimiausius Ramiojo vandenyno kraštus su tokiais lobiais kaip Kuko kalnas, Bora Bora ir Erso uola. Pagaliau pasiekus Ameriką, galima stabtelėti prie įspūdingųjų Jeloustouno geizerių, San Fransiske išvysti Aukso Vartų tiltą arba aplankyti Arkties regioną Kanadoje.
Knygą iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas.
Siūlome skaityti knygos ištrauką.
KARALIŲ RŪMAI SU MEČETE
FESAS, MAROKAS
Fesas, seniausias ir žaviausias iš keturių imperatoriškųjų Maroko miestų, yra įgyvendinta viduramžių arabų svajonė. Tikslią jo įkūrimo datą vis dar gaubia paslaptys. Aišku tik tai, kad 807 m. sultonas Mulai Idrisas įkūrė gyvenvietę, kuri vėliau tapo Feso miestu, iki pat 1912 m. išlikusiu šalies sostine. Šis miestas – tarsi miražas, atsispindintis priešais esančio žmonių įrengto vandens telkinio paviršiuje. Jis ryškiai žėruoja savo prabangiomis baltomis, auksinėmis ir žaliomis keraminėmis plytelėmis, o dangus fone toks mėlynas, kad vaizdas primena nutapytą paveikslą. Už nuostabių bronzos filigrano portalų galima rasti Karalių rūmus (Dar el-Makhzen), kurie iš tiesų atrodo išnirę tiesiai iš dykumoje naktį pasakojamos legendos. Alavitų aikštėje (Place des Alaouites) esantys rūmai buvo pastatyti XIII a. kartu su naujuoju miestu Fes al Džedidu, kuris yra visai šalia pradinio senamiesčio Fes al Balio. Karališkasis kompleksas, tikrų tikriausia citadelė, apima 81 hektaro plotą: jį sudaro mečetė, paradų aikštynas, sodai su fontanais, dailūs pastatai ir medresė – islamo teologijos mokykla su mokinių gyvenamaisiais kambariais, kurią XIV a. pirmojoje pusėje įkūrė sultonas Abu Saidas Usmanas.
Karalių rūmai buvo naudojami ir sultono įguloms, ir kaip jo rezidencija. Tačiau, pasak žurnalisto ir rašytojo Slimane’o Zeghidour, jie visada „pavydžiai užverdavo savo portalus su dramblio kaulo fasadu ir saracėnų plytelėmis tos pušų žalumo spalvos, kuri, Mahometo teigimu, yra tokia pat naudinga kaip moters veidas.“ Ten netgi yra haremas – jie tuose kraštuose labai populiarūs – bei marabuto, žmonių ypač gerbiamo kario vienuolio, kapas su kupolu (koubba). Pastato interjeras – tikra prabangos išraiška, begalinis geometrinių dekoracijų srautas, kuris, kad ir kaip būtų paradoksalu, atsirado kaip tik dėl draudimų. Iš tiesų Alachas draudžia vaizduoti žmones ir gyvūnus, tad ši dieviška prievolė davė pradžią menui, kuris koketuoja su geometriniais ir gėlių motyvais, juos suskaidydamas, perpindamas bei padaugindamas iki begalybės. Tad kapitelius, nišas, kupolus, fasadus bei fontanus ir netgi šaligatvius gausiai puošia apskritimai, žvaigždės, gėlės ir vijokliai.
Klasikinį tokių dekoracijų pavyzdį galima rasti vidiniame žinomiausio Feso monumento – Al Karavijino mečetės – kieme. Sakoma, kad ją 857 m. pastatė moteris vardu Lalla Fatma Bent Muhammad al-Fehi už palikimą, paveldėtą iš savo turtingo tėvo, pabėgėlio iš Kairuano. Tačiau tokiu nuostabiu statiniu, kokį matome ir šiais laikais, ji tapo tik 1135 m. sultono Ali ibn Jusufo dėka. Joje veikė seniausia Magribe religinė mokykla, kuri taip pat ir viena svarbiausių visame islamo pasaulyje. Ne musulmonų tikėjimo žmonėms įeiti draudžiama, bet šį bei tą pro atviras duris visgi galima pamatyti. Du žavūs kioskai vidiniame kiemelyje labai primena Liūtų kiemą Granados Alhambroje: vienas jų datuojamas XVI a., o abu papuošti plonomis marmurinėmis kolonomis, virš kurių puikuojasi subtilus iš to paties akmens iškaltas raštas. Tačiau nuostabiu XIII a. sietynu, seniausiu smėlio laikrodžiu pasaulyje, iš Kordobos atgabenta maldos tribūna bei dailiomis gipso dekoracijomis, atkurtomis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, gali grožėtis tik musulmonai. Maldos namai – tikras 270 kolonų, suskirstytų į šešiolika praėjimų, miškas. X a. buvo pastatyta didžiulė biblioteka, o XIV a. atstatyta. Išmintingiausi ir labiausiai apsišvietę įvairiausio amžiaus islamo mokslininkai vyksta būtent į šią biblioteką, kur gali gilintis į 30 tūkst. tomų – iš jų 10 tūkst. rankraščių. Šioje neįkainojamoje kolekcijoje yra tokių retenybių kaip IX a. ant gazelės odos užrašytas Koranas bei musulmonų mokslininko Averojaus, gyvenusio XIV a., rankraštis.
