Tad skaitydamas jas ir bandau ieškoti tos moters. Kas ji tokia? Ir kodėl? Galbūt tai pati autorė, o visi tekstai – tik skirtingos jos vidaus būsenos? Ir ta moteris (ta fantazija) gyvena ribiniuose autorės potyriuose? Skaitau ir bandau su(si)vokti.
Rytas aušo apsiblausęs, plieninė jo šviesa slėgė kambarius. Buvo kovo pradžia – metas, kai tamsa traukiasi dar nenoriai. Morta stovėjo virtuvėje ir sklaidė mažą blizgaus popieriaus knygiūkštę, į kurią buvo skrupulingai suklijavusi visus prekybos centre gautus lipdukus. Kaip vaikas, iškišusi liežuvį, – neduokdie, kreivai.
Galvoju, kiek čia siužeto, o kiek teksto. Jeigu reiktų dėti ant svarstyklių, tekstas gerokai nusvertų į savo pusę. Jis tirštas, ornamentuotas, žaidybinis, o siužetas – tik trumpi blyksniai, skirti tam tekstui paremti, o ne jį kur nors nukreipti. Kita vertus, siužetas tokiose trumpose istorijose turėtų šokti kaip ugnis, jei norėtų būti pastebėtas. Tuo tarpu dabar šoka tekstas, tik kartais atrodo, kad ne tiek skaitytojui, kiek pačiai autorei. Lyg ji pati šoktų prieš veidrodį. Sau ir apie save.
Šalia beržo išvartos plyti lopai samanų, sužydėjusių ryškiai raudonom ataugom, lyg degtų. Vaizdas susilieja su mistinio kirtavietės gyvūno vizija, kuri jau įgijo kitą pavidalą – įsidaiktino į gamtos meno kūrinį. Žvėris nerangiai atsistoja, o jo kanopos sminga į ugnines samanų aureoles.
Tekstas kaip sniegas. Mėnulio šviesoje jis blizga savo žodžių, sakinių konstrukcijomis, įvaizdžiais ir nušvitimais. Tačiau mėnulis nėra amžinas, dieną jis dingsta, o tekstai lieka ir su jais laukti kito mėnulio gali būti labai ir labai ilgu.
Visi knygos paveikslėliai atrodo tarsi inkliuzai, uždaryti kažkur giliai savo viduje. Gražūs pažiūrėti, tačiau tolimi paliesti. Jų gyvybė rusena užribyje – rėmeliuose, paraštėse, pačioje autorėje, kuri tarsi piligrimas keliauja nuo vieno daugiabučio prie kito. Lokali, tamsi, slegianti piligrimystė. Tikras sausis, kada temsta anksti ir lyja ant sniego.
Kita informacija:
Puslapiai: 144 psl.
Leidykla: kitos knygos
Metai: 2022 m.
(c) veikiantis
Šis tekstas publikuotas tinklaraštyje https://lentyna.wordpress.com/