Žodžiu, skaitydamas tu jau žinai, kuo viskas baigėsi, tačiau vis dar nežinai, kodėl.
Keista, bet net kai atsiėmė bagažą ir įsimaišė į minią, Bremas vis dar manė, kad prieis pareigūnas ir paprašys paėjėti į šoną.
Paklaus, ar pavardė pase tikrai yra jo.“
Iš vienos pusės skaityti įdomu, nes norisi sužinoti, kur paslėptas šios knygos kabliukas, iš kitos pusės – įvykiai dėstosi nuosekliai ir atrodo, kad nieko čia per daug naujo ar netikėto. Tekstas tolydus, logiškai nuspėjamas. Ir vis tik tas kabliukas tau neduoda ramybės. Tiesą pasakius, nežinai ko tikėtis – ar viskas taip ir išsiriš, ar būsi supainiotas, apgautas ir paliktas susižavėjimo kupinomis akimis. Ši knyga yra iš tų, kur viskas statoma ant vienos kortos (sakykime, intrigos), į kurios atskleidimą autorius ir vedasi skaitytoją. Ir jeigu finale nieko nebus (arba bus, tačiau skaitytojas liks nesužavėtas), tuomet partija bus pralošta ir viską susižers kiti žaidėjai (nepastatę ant šios knygos skaitymo savojo laiko).
Po eismo įvykio nemačiau jokio reportažo per žinias – nei visos šalies, nei vietines; kad ir kas buvo tie mirties arbitrai, jie nemanė, kad Elė Raderford verta žiniasklaidos dėmesio. Tačiau ir toliau kas vakarą (kai nebūdavau aludėje) žiūrėdavau naujienas dėl vienos šlykščios priežasties – išgirdęs blogų žinių, pasijusdavau geriau. Karo žiaurumai, serijinės žmogžudystės, gaujų kovos su peiliais – kiekviena iš jų įtikindavo, kad mano nusikaltimas nebuvo toks baisus.
O pabaigoje tavęs išties laukia fejerverkai. Tačiau juos atsimindamas vis dar nesuprantu, ar jie tokie, kokių tikėjausi. Ir vis tik sproginėdami neša džiaugsmą akims. Viskas blykčioja ir verčiasi. Taip ir turi būti, toks ir yra knygos raktas. Tik ar šie fejerverkai pateisino laukimą? Dėl to galima diskutuoti, tačiau pačioje pabaigoje įvyksta keistas salto (tik jau ne tekste, o skaitytojo viduje) ir užvertęs knygą, kurį laiką dar nesupranti, ar autorei tai nutiko (pavyko?) netyčia, ar viskas buvo tiksliai suplanuota ir apskaičiuota. O kol tu šypsaisi, tos šypsenos šviesoje gali ramiai tarti, kad pabaiga pateisino lūkesčius. Net jeigu netiesiogiai. Tas lygiagrečių susikirtimas išnešė knygą ir nors nesusižėrei viso banko, tačiau tikrai nelikai tuščiomis.
Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: Our House
Vertėja/Vertėjas: Zita Janulienė
Puslapiai: 400 psl.
Leidykla: BALTO leidybos namai
Metai: 2021 m.
(c) veikiantis
Šis tekstas publikuotas tinklaraštyje https://lentyna.wordpress.com/
