Esu ne kartą save „pagavusi“, kai bendraujant su kitu žmogumi, netgi su savo vaiku, nejučia imu spoksoti į TV ekraną ar naršyti išmaniajame. O jeigu kažką praleisiu? Greitas gyvenimo tempas, nežinia iš kur atsiradę beprotiški reikalavimai sau ir kitiems, nuolatinis jausmas, kad kažko nespėsiu sukelia milžinišką įtampą. Visa tai primena begalinį voverės sukimąsi rate. O kas, jeigu voverė nustotų bėgti, kažką vytis ir tiesiog sustotų?
Stabtelėti, įsiklausyti į dabartinį momentą, priimti jį tokį, koks yra nevertinant ir nebandant keisti – štai labai paprasta mindfulness (vadinamojo dėmesingo įsisąmoninimo) paslaptis. Pasaulyje jau kuris laikas tai viena aktualiausių saviugdos temų. Kasmet pasaulio universitetuose atliekama gausybė tyrimų, o mindfulness programos įtraukiamos į universitetų, mokyklų ir net ikimokyklinio ugdymo programas. Šia tema gausu straipsnių internete, žurnaluose, leidžiamos knygos, organizuojami mokymai specialistams ir įvairių įstaigų darbuotojams. Nenuostabu, kad mindfulness banga atsirito ir į Lietuvą.
Pauliaus Rakštiko – psichologo, mindfulness mokytojo ir praktiko knyga „Staigmena gyventi“ yra pirmoji ir kol kas vienintelė lietuvių autoriaus knyga sąmoningumo ugdymo tema. Šioje knygoje skaitytojas neapkraunamas tyrimų ir jų rezultatų aprašymais bei kitais sausais faktais apie mindfulness – kaip ir kur atsirado ir pan. Visa tai aprašyta labai glaustai.
Visgi visuose pradžiamoksliuose (o ši knyga ir yra pradžiamokslis) neapsieinama be teorijos. Dažnai tai būna nuobodžiausia, bet neišvengiama knygos dalis. Kad ir kaip norėtųsi, siūlau jos nepraleisti. Čia autorius, sudėtingus psichologinius dalykus stengiasi pateikti paprastai, su humoru, integruodamas savo patirtį ir pateikdamas gyvenimiškų pavyzdžių.
Tai nėra „pagerink gyvenimo kokybę per 10 minučių“ stiliaus motyvacinė knyga. Joje nerasime skambių motyvacinių lozungų ir padrąsinimų, kad, pavyzdžiui, žmogaus galimybės yra beribės. Atvirkščiai, šioje knygoje pabrėžiama, kad nebūtinai viskas gyvenime būna gerai. Gyvenime būna visaip – kartais gerai, kartais ne, ir didžiąją laiko dalį būti žmogumi nėra labai lengva, nes mūsų nuostabios smegenys mus vargina – taip, šis puikus ir nepakeičiamas organas sukuria mums kančią.
Savaime niekas neįvyks – jei nesiimsime veiksmų, todėl verta nusiteikti, kad šioje knygoje bus prašoma atlikti tam tikras praktikas bei žymėti savo pastebėjimus, ko aš tiesiog negaliu pakęsti. Niekada po ranka neturiu rašymo priemonės, nežinau, ką rašyti, užduotis pasirodo kvaila ir išvis, kodėl turėčiau vargintis? Kažkodėl daugelio saviugdos knygų autoriai mėgsta palikta vietos skaitytojo refleksijoms. Turbūt taip reikia.
Iš viso šioje P.Rakštiko knygoje pasiūlyta 60 staigmenų – dėmesingumo praktikų. Verta pabandyti visas ir net neabejoju, kad kai kurias pamėgsite labiau, o prie kitų, galbūt, nebenorėsite sugrįžti.
Sąmoningumas ir dėmesingumas yra įgūdžiai, kurie ugdomi stiprėja, o apleisti – silpnėja.
Man, be galo užsiėmusiam (kaip aš įsivaizdavau) žmogui, kėlė nerimą, iš kur gauti papildomo laiko šioms praktikoms. Visgi įsitikinau, kad iš 60 variantų, tikrai galima atrasti tinkamą net gyvenant pagal įtempčiausią dienotvarkę. Vienoms praktikoms atlikti reikia rasti keliolika ar kelias minutes stebėti savo kvėpavimą ar kūno pojūčius, kitos gali būti integruotos į kasdienines veiklas, pavyzdžiui, dėmesingas indų plovimas ar dantų valymas. Juk dantis valyti laiko visada atrandame, tiesa? Svarbu, kad perfrazuojant knygos autorių, praktika neturi patikti ar nepatikti, ją tiesiog reikia daryti.
Mindfulness nesukelia žaibiško efekto ir nereikėtų susikurti iliuzijų, kad perkaičius šią knygą iš karto bus pasiekta kažkokia ypatinga būsena, kuri tęsis amžinai. Sąmoningumas ir dėmesingumas yra įgūdžiai, kurie ugdomi stiprėja, o apleisti – silpnėja. Todėl verta gyventi praktikuojant mindfulness. Verta kartas nuo karto atsiversti šią knygą, tuo metu aktualias dalis. Gera žinoti, kad sužinojus dėmesingumo ir sąmoningumo ugdymo būdus, visada galime juos naudoti ir patirti staigmeną gyventi. Kasdien.
