Knygos ištrauka. Kandidatu į Nobelio premiją minimo Jono Fosse kūrinys „Vaizdai iš vaikystės“

„Keliautojų laiku“ serijos šeštoji knyga, pristatanti šiuolaikinės Europos grožinę literatūrą, – Jono Fosse „Vaizdai iš vaikystės“ (Aukso žuvys, 2020). Tai pirmoji garsaus, pasaulinį pripažinimą pelniusio norvegų rašytojo ir dramaturgo Jono Fosse knyga lietuvių kalba. Rašytojas gausiai apdovanotas už savo kūrybą, ne sykį tituluotas kaip vienas iš ryškiausių šiuolaikinės dramaturgijos kūrėjų, o pastaruoju metu įvardijamas tarp kandidatų į Nobelio literatūros premiją.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Temos: 2 Knygos Literatūra

Knygą sudaro trumpieji prozos tekstai „Vaizdai iš vaikystės“, „Sesutė“, apsakymas „Taip viskas prasidėjo“ ir apysaka „Rytas ir vakaras“. Autobiografiniame kūrinyje rašytojas tapybiškai perteikia scenas iš vaikystės: vengdamas faktų ir bravūros, jis į vieną supina skausmingas ir juokingas patirtis.

Knygą iš norvegų kalbos išvertė Justė Nepaitė.

*****

Jon Fosse „Vaizdai iš vaikystės“ (Aukso žuvys, 2020)

Iš norvegų kalbos vertė Justė Nepaitė

Ištraukos

Bulvės su svogūnais

Sėdžiu močiutės svetainėje. Ne per seniausiai ji įsigijo naują radijo aparatą, sėdžiu ir sukioju įsijungdamas tai vieną, tai kitą stotį, yra tokia stotis, transliuojanti muziką, kurios paprastai kitur neišgirsi: ilgesinga muzika su ilgais, niūriais gitaros solo, jokio dainavimo nei triukšmingų ritmų, tiesiog muzika, ir tarp tų lėtų gitaros solo kažkas kalba man nesuprantama kalba, bet tikrai ne anglų. Aš šiek tiek suprantu angliškai ir man ta kalba nepatinka. Susirandu reikiamą stotį, per kurią groja ilgus, niūrius gitaros solo. Sėdžiu prie radijo aparato ir klausausi. Mano močiutė, kurią labai myliu, sėdi savo mėgstamame krėsle, žiūri pro langą, bet nematau į ką, tiesiog sėdi ir žiūri į fjordą, pamanau, bent jau aš, sėdėdamas tame krėsle, visada žiūriu į fjordą.

– Gal išalkai? – klausia močiutė.

Palinksiu, močiutė sako, kad dabar šeštadienis, todėl ji paruoš patiekalą, kurį valgydavo šeštadienio vakarais vaikystėje, ir eina į virtuvę. Sėdžiu ir klausausi niūraus gitaros skambesio. Girdžiu, kaip keptuvėje ima čirkšti taukai. Nueinu prie virtuvės durų ir žiūriu, kaip močiutė stovi prie stalo ir pjausto svogūnus.

– Lašiniai su kiaušiniais ir bulvės su svogūnais, – sako močiutė.

Grįžtu į svetainę. Atsisėdu į krėslą priešais langą ir žiūri į fjordą. Girdžiu, kaip čirška keptuvė, ir klausausi ilgesingo gitaros skambesio.

*

Kiekvieną pavasarį tas pats

Kiekvieną pavasarį tas pats: atėjusi močiutė sako, kad metas ginti avis į kalnus ir paprašo manęs ir mano draugo pagalbos. Nuperka limonado ir sausainių. Mudu pasiimame po rykštę, močiutė šūkauja bure bure, avys su ėriukais paklusniai pribėga. Močiutė maitina avis sudžiūvusia duona. Močiutė eina pirma, avys seka iš paskos. Pačiame voros gale žingsniuojame mudu su draugu rankose laikydami po rykštę. Kartais viena kita avis išbėga į pievą, o mes, mosuodami rykštėmis, suvarome jas atgal į būrį. Kopiame į kalną. Kopiame tol, kol galime palikti avis ganytis, tada prisėdame, močiutė ištraukia limonado butelius ir sausainių pakelį, mudu su draugu geriame limonadą ir valgome sausainius, o sausainiai tokie skanūs, nors šiaip mes jų nemėgstame.

*

Didelis randas ant rankos

Mane aprėkė. Esu toks įtūžęs, kad vieną po kito ištraukiu visus koridoriaus komodos stalčius. Išverčiu viską iš jų ant žemės. Pirštinės ir šalikai, nuotraukos ir visokie popiergaliai. Mano tėvai nežino, ko griebtis. Prašo viską surinkti. Atsisakau. Guliu ant grindų ir spardausi. Turėsi viską surinkti, sako man tėvai. Ir išeina, užrakina duris, negrįš tol, kol viską surinksiu, sako man. Riaumoju. Jie užrakina duris. Po galais. Atsikeliu nuo žemės, einu prie laukujų durų, sugniaužiu kumštį ir trenkiu į durų stiklą taip, kad kumštis išlenda kitoje pusėje. Susigūžiu iš skausmo. Atgniaužiu kumštį, ištraukiu pro aštrias stiklo duženų briaunas. Iš plaštakos srūva kraujas. Man baisu. Nulekiu į tėvų miegamąjį, palendu po lova, susigūžiu prie sienos. Iš plaštakos srūva kraujas.

*

Aslė niekada nėra skaitęs jokios knygos

Aslė niekada nėra skaitęs jokios knygos. Mokykloje jie pradeda skaityti romaną. Aslė pajunta, kad romanas jam patinka, nes visi gyvenimiški dalykai jame suskamba it muzika, o muzika Aslei patinka, bet romanas tuo pačiu ne visai primena muziką, Aslė žino, kas yra muzika, o romane ta muzika lyg nutyla ir apie tai malonu galvoti.

*

Švedas

Stabdau pakeleivingus automobilius. Vienas sustoja. Nedrįstu pasakyti, kad esu norvegas, norėčiau, kad vairuotojas manytų, jog keliauju iš toli, todėl mane pavežantiems vokiečiams sakau, kad esu švedas. Nusiperku ledų, nuperku ledų ir jų sūnui. Pajuntu, kaip jie į mane spokso. Klausia, ar norvegai supranta švediškai, aš palinksiu patvirtindamas, supranta kuo puikiausiai.

*

Visada pritariu nepritariantiems

Jaučiu, kad gyvenime, toks, koks jis yra dabar, trūksta kažko labai svarbaus. Metas revoliucijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis