1951 m. įkurto Mosado (hebrajiškas žodis „mossad“ reiškia „įstaiga“, „tarnyba“) jėgos šaltinis –anoniminiai agentai: vyrai ir moterys, rizikuojantys gyvybe dėl savo šalies interesų, gyvenantys atskirai nuo šeimų ir besidangstantys tariamomis tapatybėmis, vykdantys narsias operacijas priešiškose valstybėse, kur menkiausia klaida gali lemti sulaikymą, kankinimus ar net mirtį.
Šaltojo karo metais blogiausia, kas galėjo nutikti agentui, sugautam Vakaruose ar komunistiniame bloke, – būti apkeistam į kitą agentą ant šalto ir ūkanoto tilto Berlyne. Rusas ar amerikietis, britas ar rytų vokietis agentas visada žinojo, kad yra kas išgelbės jį iš sunkios padėties, tačiau vieniši Mosado kariai neturėjo mainų galimybės – už drąsą jie mokėjo gyvybe.
Šioje knygoje pasakojama apie svarbiausias Mosado misijas, tokias kaip nacių nusikaltėlio, už „žydų klausimo“ sprendimą tiesiogiai atsakingo SS oberštumbanfiurerio A. Eichmanno sulaikymas 1960 m. Argentinoje, ir drąsiausius herojus, atskleidžiamos klaidos ir nesėkmės, ne kartą metusios šešėlį šios tarnybos įvaizdžiui, sudrebinusios ją iš esmės. Garsiausios Mosado operacijos vėliau ekranizuotos daugybėje vaidybinių ir dokumentinių filmų. Vienas žinomesnių – 2018 m. JAV sukurta drama „Operation Finale“, kuriame Izraelio agentų pagauto A. Eichmanno vaidmenį atlieka britų aktorius B. Kingsley‘us – „Oskaro“, „Auksinio gaublio“, „Grammy“ bei kitų garbingų premijų laureatas.
Izraelio prezidentas Shimonas Peresas knygą „Mosadas. Svarbiausios Izraelio slaptosios žvalgybos misijos“ apibūdino taip: „Šioje knygoje rašoma apie žinomus ir nežinomus dalykus. Slapta Izraelio galia tokia pat grėsminga, kaip ir matoma karinė galia.“
Siūlome perskaityti knygos ištrauką:
1973-iųjų spalio 5-ąją pirmą valandą dienos Mosado agentas slapyvardžiu Dubis sulaukė skambučio iš Kairo. Dubis, vyresnysis etatinis pareigūnas, slapta dirbo Londone. Telefono skambutis buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kitame linijos gale buvo pats svarbiausias ir slapčiausias Mosado agentas, apie kurio egzistavimą žinojo tik keletas išrinktųjų. Jis buvo žinomas kaip Angelas (kai kuriose ataskaitose vadintas Rashash arba Hotʼel). Angelas sušnabždėjo kelis žodžius, bet vienas iš jų privertė Dubį sudrebėti. Tai buvo žodis „chemikalai“. Dubis tučtuojau paskambino į Mosado būstinę Izraelyje ir pasakė slaptažodį. Kai tik jis pasiekė ramsad Zvi Zamirą, šis savo štabo viršininkui Freddžiui Einiui pasakė, kad vyksta į Londoną.
Zvi Zamiras žinojo: negalima delsti nė minutės. Kodinis žodis „chemikalai“ reiškė grėsmingą žinią: „Izraeliui gresia staigi ataka.“
Izraelis atakos iš kaimynų arabų tikėjosi nuo 1967-ųjų Šešių dienų karo, po kurio užvaldė dideles teritorijas: Sinajaus pusiasalį ir Gazos Ruožą iš Egipto, Golano Aukštumas iš Sirijos ir Vakarų Krantą bei Jeruzalę iš Jordanijos. Izraelio ginkluotosios pajėgos buvo išsidėsčiusios Golano Aukštumose, rytiniame Sueco kanalo krante ir palei Jordano upę. Arabų valstybės žvangino kardais žadėdamos kerštą, bet po Šešių dienų karo sekinančių mūšių Izraelis užėmė dominuojančią padėtį. Visos pastangos taikiai išmainyti naujai užkariautas teritorijas buvo arabų valstybių piktai atmestos. Tuo metu mirė ūmusis Egipto prezidentas Nasseras, o jo vietą užėmė Anwaras Sadatas, žmogus be charizmos, Izraelio ekspertų laikomas silpnu, neryžtingu ir nesugebančiu savo žmonių patraukti į naują karą. Po ministro pirmininko Eshkolio mirties Izraelio lyderystė buvo patikėta stipriai ir galingai politikei – charizmatiškajai Goldai Meir, kuriai pagelbėjo pasaulyje žinomas gynybos ministras Moshė Dayanas. Atrodė, kad Izraelio saugumas negalėjo patekti į geresnes rankas.
Kelios savaitės prieš telefono skambutį Jordanijos karalius Husseinas ypač slaptai nuskrido į Izraelį ir įspėjo Goldą, kad egiptiečiai ir sirai planuoja Izraelio užpuolimą. Husseinas buvo tapęs slaptu Izraelio sąjungininku ir įsitraukęs į intensyvias derybas su Goldos pasiuntiniais. Bet tuo metu Golda Husseino įspėjimui neskyrė pakankamai dėmesio. Jai labiau rūpėjo artėjantys rinkimai ir jos Darbo partijos kampanija bei šūkis „Ramybė prie Sueco kanalo“.
Likus vos aštuoniolikai valandų iki Jom Kipuro paaiškėjo, kad ramybės prie Sueco kanalo nebuvo. Zvi Zamiras Angelo įspėjimą priėmė labai rimtai. Pagal sutartas procedūras sulaukęs kodinio žodžio, ramsad su savo agentu Londone turėjo susitikti iškart po signalo.
Zamiras pirmu skrydžiu išvyko į Londoną. Britanijos sostinėje netoli viešbučio „Dorchester“ šeštame daugiabučio aukšte Mosadas turėjo nekrintančią į akis slėptuvę. Bute Mosado agentai įrengė pasiklausymo įrangą, jie jį aptarnavo ir saugojo. Jis buvo įsigytas ir įrengtas vieninteliu tikslu – susitikimams su Angelu. Kai tik Zvi Zamiras atvyko, Mosado agentų komanda užėmė pozicijas aplink statinį, kad apsaugotų savo vadą, jeigu signalas iš Kairo būtų dalis sąmokslo jį pagrobti ar sužeisti. Šio būrio vadas buvo veteranas Zvi Malkinas, legendinis agentas, padėjęs sugauti Eichmanną Argentinoje.
Įsitempęs ir susijaudinęs Zamiras Angelo laukė visą dieną. Matyt, jo agentas buvo sustojęs Romoje pakeliui iš Kairo ir Londoną pasiekė tik vėlai vakare. Šiedu vyrai susitiko slėptuvėje vienuoliktą vakaro.
Tuo metu Izraelyje prasidėjo Jom Kipuras – maldos, pasninko ir apsivalymo šventinė diena. Visi darbai buvo sustabdyti, televizija ir radijas nutraukė transliacijas, keliuose nevažinėjo automobiliai. Prie žydų valstybės sienos esantys kariuomenės būriai buvo sumažinti iki minimumo.
Zamiro ir Angelo susitikimas truko dvi valandas. Dubis užsirašė kiekvieną žodį.
Buvo jau beveik pirma valanda nakties, kai susitikimas baigėsi. Dubis pakvietė Angelą į kitą kambarį, kur jam buvo sumokėtas įprastas 100 000 dolerių atlygis. Susierzinęs Zamiras greitai surašė skubią telegramą į Izraelį. Bet Mosado agentai negalėjo rasti ambasados kodavimo įrenginio, kad perduotų gyvybiškai svarbų pranešimą. Galiausiai Zamiras neteko savitvardos ir paskambino į Freddžio Einio namus. Niekas neatsiliepė ir pervargęs operatorius pasakė:
– Niekas neatsako, pone. Manyčiau, šiandien Izraelyje svarbi šventinė diena.
– Bandykit vėl! – suriaumojo Zamiras.
Galų gale skambutis prižadino jo štabo viršininką ir šis pakėlė ragelį. Balsas buvo mieguistas.
– Prisipilk dubenį šalto vandens, – liepė jam Zamiras. – Įmerk kojas į jį ir pasiimk rašiklį bei popieriaus.
Kai Freddis padarė kaip lieptas, Zamiras padiktavo kodinę frazę: „Įmonė pasirašys sutartį iki dienos pabaigos.“
Zamiras pridūrė:
– Dabar renkis, eik į štabą ir visus prižadink.
Freddis tiksliai įvykdė Zamiro nurodymus. Jis pradėjo skambinti politiniams ir kariniams Izraelio lyderiams. Žinutė, kurią jis perdavė, skambėjo taip: „Šiandien prasidės karas.“
