Knygos ištrauka. Šaltojo karo metų bestseleris – A.W.Dulleso „Žvalgybos menas. CŽV direktoriaus užrašai“

Leidykla „Briedis“ pristato Jungtinių Valstijų žvalgybos tėvu vadinamo Alleno W.Dulleso (1893–1969) prisiminimus „Žvalgybos menas. CŽV direktoriaus užrašai“. Šaltojo karo metais ši knyga buvo tapusi pasauliniu bestseleriu, tikru atradimu besidomintiems žvalgybų istorija ir sudėtingais šnipinėjimo metodais. Deja, sovietų okupuotos Lietuvos skaitytojams anuomet ši knyga buvo sunkiai prieinama. Juk rašydamas apie pagrindinį JAV priešininką A.W.Dullesas turėjo omenyje Sovietų Sąjungą.
Alleno W.Dulleso „Žvalgybos menas. CŽV direktoriaus užrašai“
Alleno W.Dulleso „Žvalgybos menas. CŽV direktoriaus užrašai“ / Knygos viršelis

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pasaulis pateko į baugią šaltojo karo atmosferą. Du tarpusavyje konkuruojantys blokai – Rytų ir Vakarų – susidūrė ne tik karštuosiuose taškuose, bet ir žvalgybos bei kontržvalgybos fronte. Tai buvo daugeliui nematoma, bet kvapą gniaužianti kova, pasitelkus agentų ir šnipų tinklus, slaptos informacijos perdavimo priemones, specialiosioms operacijoms išrastus ginklus. Nematomas žvalgybų karas buvo ne ką mažiau dramatiškas už karštuosius karus. Čia buvo savi nugalėtojai ir savi pralaimėtojai, savos aukos ir savi didvyriai.

A.W.Dullesas, vienas iš Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos tarnybos (CŽV) kūrėjų ir pirmųjų direktorių, gimė garbingoje amerikiečių šeimoje. Jo giminėje būta diplomatų, generolų, valstybės sekretorių, JAV prezidentų patarėjų. Gavęs puikų išsilavinimą dirbo diplomatinėje tarnyboje, o diplomatinė tarnyba užsienyje neretai derinta su žvalgyba. Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis perėjo dirbti į naujai sukurtą Strateginių tyrimų valdybą. Po kelerių metų šios tarnybos pagrindu įsteigta CŽV, A.W.Dullesas paskirtas jos direktoriumi.

Šioje knygoje autorius ne tik trumpai aprašo amerikiečių žvalgų ir žvalgybų istoriją, bet ir CŽV sukūrimo prielaidas, jos kovą su sovietų žvalgyba, pateikia daug informacijos apie žvalgų rengimo ypatumus Vakaruose ir Rytų bloko valstybėse, pamini garsiausius sovietų šnipus ir jų veiklos būdus.

1963 m. pirmą kartą pasirodžiusi A.W.Dulleso knyga „Žvalgybos menas“ ir mūsų dienomis laikoma viena geriausių knygų žvalgybos tema.

Siūlome skaityti knygos ištrauką.

Visiems patinka girdėti, kad jie neįveikiami. Įsivaizduoju, kad sovietai patiria didelį malonumą dėl populiaraus jų žvalgybos pareigūnų ir agentų įvaizdžio kai kurių vakariečių vaizduotėje. Šis įsivaizdavimas naudingas, nes gąsdina priešininką.

Didžiulius kadaise veikusius tinklus Vakarų kontržvalgyba palaipsniui išardė ar jie patys išsidavė dėl įvairiausių silpnybių.

Jei atrodo, kad ankstesniuose skyriuose buvau linkęs palaikyti sovietų superšnipo mitą, norėčiau skaitytojui priminti, kad rašiau apie jo mokymus, požiūrį ir biografijos faktus, o ne apie pasiekimus. Yra daugybė sovietų nesėkmių pavyzdžių. Didžiulius kadaise veikusius tinklus Vakarų kontržvalgyba palaipsniui išardė ar jie patys išsidavė dėl įvairiausių silpnybių. Jų geriausiai apmokyti pareigūnai daro labai daug techninių klaidų. Neretai situacijose, kurios nėra vadovėlinės, trūksta laiko sulaukti būstinės nurodymų ir reikia imtis iniciatyvos bei priimti individualų sprendimą, sovietų žvalgybos pareigūnai testo neišlaiko.

Sovietų mokymuose žvalgybos pareigūnai ir agentai bando panaikinti nepastovumo elementą žvalgybiniame darbe, bet to padaryti neįmanoma. Harry‘is Houghtonas įsivėlė į bėdą išleisdamas pinigus, kuriuos uždirbo šnipinėdamas nekilnojamojo turto įmones. Jis norėjo kaupti turtą. Vassallas pinigus leido prabangiems drabužiams. Abu gyveno ne pagal įprastas pajamas, ir toks išlaidavimas anksčiau ar vėliau patraukia dėmesį. Hayhanenas, pulkininko Abelio bendražygis, vienas geriausių Maskvos šnipų – alkoholikas.

Sovietų mokymuose žvalgybos pareigūnai ir agentai bando panaikinti nepastovumo elementą žvalgybiniame darbe, bet to padaryti neįmanoma.

Jis buvo priverstas pasiduoti ir prakalbėti – galiausiai tą ir padarė. Stašinskis, kuris sovietų nurodymu nužudė du Ukrainos išeivių lyderius, įsimylėjo vokietę merginą ir dėl šių santykių įsivėlė į konfliktą su KGB viršininkais. Tai buvo pagrindinė jo pabėgimo priežastis. Atrodo, kad sovietai į šias silpnybes kreipė per mažai dėmesio.

Sovietai negali panaikinti meilės, sekso ir godumo. Šiuos dalykus jie naudoja kaip masalą įvilioti žmones į spąstus, todėl stebina, kai sovietai nesugeba pripažinti, jog jie gali sužlugdyti kruopščiai suplanuotas operacijas. Tipišką pavyzdį aprašė Alexanderis Foote‘as, pasakodamas apie sovietų karinės žvalgybos tinklą, kuris veikė Antrojo pasaulinio karo metais.

Didelę patirtį turinti sovietų agentė Maria Schultz buvo ištekėjusi už kito seno sovietų agento Alfredo Schultzo, kuris areštuotas Kinijoje už šnipinėjimą. Šveicarijoje Maria įsimylėjo radijo operatorių, paskirtą dirbti su ja, išsiskyrė su vyru ir ištekėjo už operatoriaus. Ši buitinė išdavystė taip stipriai nuvylė jos seną tarnautoją Lisą Brockel, kad vieną dieną iš nusivylimo ji paskambino į britų konsulatą Lozanoje ir atsiliepusiam pareigūnui pasakė pakankamai, kad sukeltų pavojų visam sovietų tinklui. Sovietų laimei, jos anglų kalba buvo siaubinga ir moteris isteriška, todėl konsulate pagalvota, kad skambina dar viena pusprotė.

Sovietai ir satelitinės valstybės padaro rimtų psichologinių klaidų, vertindami žmones, kuriuos verbuoja tapti agentais. Jie nepakankamai įvertina drąsos ir nuoširdumo jėgą. Dėl ciniško požiūrio į kitokią ištikimybę nei jie įsivaizduoja, sovietai nepamato laisvų žmonių motyvų.

Sovietai ir satelitinės valstybės padaro rimtų psichologinių klaidų, vertindami žmones, kuriuos verbuoja tapti agentais.

Tokio tipo nesėkmę gerai iliustruoja pasižymėjusio rumunų verslininko V.C.Georgescu pavyzdys. 1953 metais, kai pabėgo iš komunistinės Rumunijos ir įgijo Amerikos pilietybę, į jį kreipėsi komunistų žvalgybos agentas ir, veikdamas pagal sovietų nurodymus, ėmė žiauriai šantažuoti.

Sovietų žvalgyba neretai per daug savimi pasitiki, yra per sudėtinga ir pervertinama.

Agentas, apsimesdamas sekretoriumi Rumunijos pasiuntinybėje, nedviprasmiškai pasiūlė C.Georgescu, kad jei sutiktų Rumunijai atlikti kelias šnipinėjimo užduotis, tuomet du maži jo sūnus, kurie laikyti atskirai nuo tėvų Rumunijoje, būtų paleisti ir grąžinti tėvams. Kitu atveju sūnų niekada nepamatysiąs. C.Georgescu drąsiai atsisakė veltis į tokias diskusijas. Jis išvarė agentą iš biuro ir viską pranešė Jungtinių Valstijų valdžios institucijoms. Komunistų agentas išsiųstas iš Jungtinių Valstijų. Šis atvejis tapo žinomas plačiajai visuomenei ir Rumunijos santykiams su mūsų šalimi padarė tokią žalą, kad siekiant ištaisyti sugadintą reputaciją buvo pritarta asmeniniam prezidento D.Eisenhowerio prašymui paleisti berniukus.

Sovietų žvalgyba neretai per daug savimi pasitiki, yra per sudėtinga ir pervertinama. Realus pavojus slypi ne mitiniuose sovietų šnipo gebėjimuose, nors kai kurie jų šnipai labai kompetentingi, bet sovietų žvalgybos savimonėje, piniguose, kuriuos išleidžia, įdarbinamų žmonių skaičiuje, nusiteikime eiti labai toli, kad pasiektų tikslus, ir praradimuose, kuriuos yra pasirengusi patirti

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis