Pirmojoje miego ekspertas Matthew Walkeris pasakoja, kokią naudą mūsų sveikatai ir gyvenimo trukmei teikia nemokamas ir labai malonus dalykas – miegas.
Antrojoje psichiatras, neurobiologas Pieras Vincenzo Piazza paaiškina, kaip biologiniai organizmo procesai susiję su mūsų nuotaika, priklausomybėmis ar depresija.
Trečiojoje farmakologijos ir mikrobiologijos profesorius, genetikos specialistas Billas Sullivanas pateikia atsakymus į klausimus, kodėl mus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl jaučiamės esą veikiau „vyturiai“ nei „pelėdos“? Kodėl balsuojame būtent taip, o ne kitaip?
Ketvirtojoje švedų žurnalistė Karin Bojs atskleidžia, kokiu atžvilgiu visi esame giminaičiai.
Penktojoje imunologijos profesorius Danielis M.Davisas kviečia susipažinti su nuostabiu mūsų organizmo pasauliu – jo imunine sistema.
Populiarioji „Why we sleep“ lietuviškai
Matthew Walker „Kodėl mes miegame“ (iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė)
Šioje akis atveriančioje ir tarptautine sensacija tapusioje knygoje „Kodėl mes miegame“ (angl. Why We Sleep) garsiausias šiuolaikinis miego specialistas Matthew Walkeris pateikia revoliucingų žinių apie miego fenomeną, atskleisdamas, kaip jis veikia kiekvieną mūsų fizinės ir psichinės gerovės aspektą. Miegas praturtina galybę smegenų funkcijų – be kita ko, gebėjimą mokytis, įsiminti ir priimti logiškus sprendimus. Jis perkalibruoja mūsų emocijas, sutvirtina imuninę sistemą, suderina metabolizmą ir reguliuoja apetitą. Sapnai sukuria virtualios realybės erdvę, kurioje smegenys apjungia seniau įgytas ir dabartines žinias, generuoja kūrybiškumą.
Aptardamas pažangiausius mokslo laimėjimus ir remdamasis asmenine kelis dešimtmečius trukusia mokslinių tyrimų praktika autorius parodo, kaip mes galime deramai išnaudoti miegą gerindami savo pažintinius gebėjimus, susikurdami geresnę nuotaiką, sureguliuodami hormonus, užbėgdami už akių vėžiui, Alzheimerio ligai ar diabetui, sulėtindami senėjimo poveikį ir pratęsdami gyvenimo trukmę.
Kaip biologija atskleidžia žmogaus prigimties paslaptis
Pier Vincenzo Piazza „Homo biologicus“ (iš prancūzų kalbos vertė Greta Štikelytė)
Kodėl nutunka ne visi? Kaip tampama narkomanu? Kaip neuronai užfiksuoja mūsų gyvenimiškas patirtis? Stresas: kaip, kam ir kada? Ar biologinė laisvė mus daro nenaudingus? Esame išskirtiniai, bet ar viršesni už kitus? Kaip biologija suteikia gyvenimui prasmę? – tai tik maža dalis klausimų, kurie keliami psichiatro, neurobiologo Pier Vincenzo Piazza knygoje „Homo Biologicus. Kaip biologija atskleidžia žmogaus prigimties paslaptis“. Ši mokslo populiarinimo knyga sužavės skaitytojus, kurie domisi ryšiais tarp kūno ir sielos, gamtos ir kultūros, biologijos ir psichologijos.
Šioje išmintingoje, gyvoje ir nuotaikingoje knygoje – trumpai tariant, puikiai populiarizuotoje, – Pieras Vincenzo Piazza mums rodo, kad biologija ne nulemta, ji kupina tikimybių! Knygos autorius yra italų kilmės prancūzų medikas, psichiatras, neurobiologas, kurio specializacija – narkologija bei psichikos sutrikimai.
Genai, mikrobai ir paslaptingi veiksniai, paverčiantys mus tuo, kas nesame
Bill Sullivan „susipažinkite – tai jūs“ (iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė ir Eduardas Macevičius)
Kodėl jus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl esate veikiau „vyturys“ nei „pelėda“ arba priešingai? Kodėl balsuojate būtent taip, o ne kitaip? „Negaliu patikėti, kad ką tik tai pasakiau.“ „Kas privertė mane taip pasielgti?“ „Kas man negerai?“ Mes nuolat ieškome atsakymų į šiuos fundamentalius žmogiškus klausimus – ir štai dabar mokslas pagaliau pajėgus pateikti atitinkamus atsakymus. Gardžiausias mums maistas, simpatiškiausi žmonės, emocijos, kurias jaučiame, ir įsitikinimai, kuriais vadovaujamės, – visa tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų DNR, mikrobų ir gyvenamosios aplinkos. Tačiau, suprantama, esama ir kitų, paslaptingesnių veiksnių.
Šioje „National Geographic“ leidybos grupės išleistoje mokslo populiarinimo knygoje pateikiamas išmintingas, gyvenimą keičiantis požiūris į veiksnius, kurie ir nulemia tai, kas esame. „Susipažinkite – tai jūs“ pasižymi puikia pažangiausių mokslo tyrimų duomenų ir šmaikštumo derme. Iš šios humoro nestokojančios, kasdiene kalba parašytos knygos skaitytojas sužinos, kaip genetika, epigenetika, mikrobiologija ir psichologija sąveikauja tarpusavyje darydamos įtaką mūsų asmenybei bei veiksmams.
Visi esame susiję – tam tikru atžvilgiu, giminaičiai
Karin Bojs. „mano šeima europiečiai“ (iš švedų kalbos vertė Elena Kosaitė-Čypienė)
Domėjimasis savo protėviais – svarbus daugumai pasaulio kultūrų. Pažinti juos – tai pažinti savo tautą, bendruomenę, save. Senovės žmonės galėdavo pasakyti mažiausiai dešimties kartų savo protėvių vardus. Biblijoje išvardytos ilgos giminystės linijos, o seniausi vardai užrašyti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Nuo biblinių laikų metodai, kaip atsekti savo protėvių kilmę, smarkiai patobulėjo. Būtent dabar jie patiria didžiausią proveržį. Tačiau protėvių kilmės atsekimas – tik pirmas žingsnis. Ne ką mažiau svarbu suprasti, kaip mūsų DNR veikia ankstesnių kartų patirtys, – mechanizmai, vadinami epigenetika, kurią mokslininkai dar tik pradeda tyrinėti. Juk paveldimos savybės ir aplinka drauge formuoja tokius esminius mūsų gyvenimo dalykus kaip identitetas ir sveikata.
Ši neeilinė knyga nagrinėja ne tik tai, kaip formavosi Europos bendruomenės ir tautos, kas lėmė jų vienokius ar kitokius polinkius, talentus ar ligas, bet ir atskleidžia įvairias paslaptis, kaip antai: kur Europoje buvo rastos seniausios siuvimo adatos? Kokie buvo pirmieji muzikos instrumentai ir kas jais grojo? Kur Europoje radosi anatomiškai šiuolaikiniai žmonės? Kur buvo išvirtas pirmasis alus? Autorės pasakojimas apima visą Europą.
Neeilinė britų mokslininko knyga apie imunitetą
Daniel M.Davis „Nuostabusis vaistas“ (iš anglų kalbos vertė Austėja Banytė)
Imuninė sistema – žmogaus sveikatos pagrindas. Šioje knygoje garsus imunologas Danielis M. Davisas atskleidžia, kaip veikia imunitetas, įtaigiai aprašo jo mechanizmus ir paaiškina, kokį poveikį jam daro stresas, miegas, amžius ar psichologinė būsena.
Organizmo gebėjimas kovoti su ligomis ir pagyti – vienas didžiųjų gamtos stebuklų. Veikdama kur kas galingiau nei kada nors išrasti vaistai, imuninė sistema mūsų kasdieniame gyvenime atlieka esminį vaidmenį. Mokslas rado būdų, kaip, reguliuojant šiuos natūraliuosius gynybos mechanizmus, sukurti vadinamąsias imunoterapijas, padedančias įveikti vėžį, diabetą, artritą ir daugelį su senėjimu susijusių ligų. Dabar jau pradedame suprasti ir tai, ar tokios praktikos kaip dėmesingas įsisąmoninimas turi poveikio didinant mūsų fizinį atsparumą.
