Serhij Žadan „tarsi žuvį į juodą krantą“
Vertė Vytas Dekšnys, sudarė Marius Burokas
„Kitos knygos“
S. Žadaną mes puikiai žinome iš jo romanų, tačiau būtent poezija jis pirmiausia ir išgarsėjo. Šiame rinkinyje – eilėraščiai, rašyti nuo 2001 iki 2021 metų, ir skaitydami juos galime matyti, kaip su metais kinta temos ir paties poeto balsas. Ankstyvesnėje poezijoje jo eilės rupesnės, grubesnio tono, bet kuo toliau, tuo jos tampa vis mąslesnės, lakoniškesnės, labiau panyrančios į egzistencinius laukus, jose vis aiškiau jaučiamos karo spalvos. Poeto tekstai – autentiškas savosios kartos gyvenimo fiksavimas, čia dera grožis ir purvas, amžinybė ir kasdienybė. S. Žadanas rašo su meile ir pykčiu, jo eilės beda geluoniu iki pat širdies
Oksana Zabuzhko „Užmirštų „sekretų“ muziejus“
Vertė Zita Marienė
„Alma littera“
Ši knyga rekomenduojama tiems, kas ieško grožinės literatūros kūrinio, galinčio paaiškinti Ukrainos istoriją, tai, kas vyksta joje dabar. Šiame kūrinyje autorė užfiksavo septynių dešimtmečių Ukrainos paveikslą, rašo ir apie gilumines dabartinių įvykių priežastis, pasakoja apie ukrainiečių tautos formavimąsi ir traumines patirtis – tiek asmenines, tiek kolektyvines. Knyga turėtų patikti ir mėgstantiems tirštas, epiškas istorijas, sodrų pasakojimą, ir išraiškingą literatūrinę kalbą. Knyga – ir apie tai, kaip veikia mūsų atmintis, kaip mes norime interpretuoti praeities įvykius, ką mes norime užmiršti. Pasakojimas apie laisvę ir tai, kas ateina kartu su jos atgavimu.
Anne Applebaum „Raudonasis badas“
Vertė Jolita Parvickienė
„Tyto alba“
Šiame kūrinyje autorė pasakoja apie Holodomorą, vieną baisiausių J. Stalino įvykdytų nusikaltimų, tiesiogiai susijusį su tuo, ką mes matome Ukrainoje ir dabar. A. Applebaum šioje knygoje nagrinėja ne tik patį Holodomorą, bet ir leidžiasi į priešistorę, siekdama paaiškinti, kodėl Ukraina tokia svarbi Rusijai ir kodėl jos vadovai vis bandė ištrinti ukrainietišką tapatybę, kruopščiai analizuoja įvykius nuo 1917-ųjų, galiausiai atvedusius prie tragedijos. A. Applebaum atskleidžia šios tragedijas pasekmes ir tai, kaip Holodomoras tapo labai svarbia ukrainiečių tapatybės dalimi. Autorė pasakojimą dėlioja kruopščiai, detaliai, sistemingai, su gausiomis nuorodomis, liudijimais, o kartu gyvai ir labai paveikiai.
Serhii Plokhy „Europos vartai. Ukrainos istorija“
Vertė Norbertas Venckevičius
„Briedis“
Knyga rekomenduojama norintiems susipažinti su Ukrainos istorija, suvokti dabartinių įvykių kontekstą, ji neigia stereotipus ir pateikia platų istorinį, kultūrinį Ukrainos kraštovaizdį, padedanti perprasti šalies žmonių mentalitetą, suvokti, kodėl Rusijai tokia svarbi Ukraina ir kur slypi neapykantos šios šalies žmonėms šaknys. Ukrainos istorijos neįmanoma suprasti be Europos istorijos, o Europos istorijos neįmanoma suprasti be Ukrainos, teigia autorius, ir ši gija knygoje yra labai svarbi, – Ukrainos istoriją tyrinėjant būtent kaip kryžkelę, kurioje susijungė skirtingos tautos, religijos, pasaulėžiūros. Ukraina kaunasi ne tik už savo pačios, bet ir už visos Europos ateitį, ir ši knyga įrodo, kad tai ne tušti žodžiai.
Ihor Michailyšyn „Mirties šokis“
Vertė Beatričė Beliavciv
„Hubris“
Knyga, kuri šiame sąraše kone geriausiai perteikia tai, ką reiškia karas, kokia yra ukrainiečių, ginančių savo šalį, kasdienybė. I. Michailyšynas į frontą išvyko jau 2014-aisiais, buvo patekęs ir į nelaisvę, kur išbuvo 119 dienų. 2022 metų pradžioje jis vėl išėjo į frontą, o ši knyga – dokumentinis liudijimas apie tai, kad karas prasidėjo ne prieš dvejus metus, jis tęsiasi jau seniai. Knyga paveiki savo tikroviškumu, ir pats autorius, pristatydamas kūrinį Vilniaus knygų mugėje, sakė, kad norėjo kuo objektyviau parodyti situaciją ir neturėjo jokių tabu, kad atkartotų situaciją Ukrainoje. Kūrinys sykiu ir sukrečiantis, ir gyvas, jame gausu dialogų, jis labai vizualus.
Haska Šyjan „Už nugaros“
Vertė Beatričė Beliavciv
„Aukso žuvys“
Knyga, parašyta dar prieš 2022-ųjų įvykius, tačiau tai, kas rašoma šioje knygoje, labai aktualu ir šiuo metu. Mat knygoje pasakojama apie 2014-uosius, kuomet Rusija įsiveržė į Rytų Ukrainą. Pagrindinės herojės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom po to, kai jos mylimasis pašaukiamas į karinę tarnybą. Šioje knygoje apmąstomos patriotizmo, laisvės, visuomenės spaudimo ir įsigalėjusių stereotipų temos. Tai vieno žmogaus, o kartu ir visos visuomenės transformacijas atspindinti knyga, kurios personažus drasko prieštaros, savojo kelio paieškos. Savitas autorės pasakojimo būdas, gerai savosios kartos mąstyseną perteikianti knyga – „Už nugaros“ liudija, kad apie tą patį sudėtingą laikotarpį galima rašyti ir kitoniškai.
„Susitikimai. 100 eilėraščių iš Ukrainos ir Lenkijos“
Vertė Antanas A. Jonynas, Eugenijus Ališanka
„Tyto alba“
„Atmintis Ugnis Deguonis“
Vertė Antanas A. Jonynas
„Odilė“
Pasirodė ir keli rinkiniai, kurie leidžia platesniu žvilgsniu pažiūrėti į ukrainiečių poeziją. Knygos „Atmintis Ugnis Deguonis“ sudarytojas ir vertėjas Antanas A. Jonynas sako, kad šis rinkinys nepretenduoja tapti visos šiuolaikinės ukrainiečių poezijos reprezentacija, jis sudarytas remiantis asmeniniu santykiu su Ukraina ir ukrainiečių poetais. „Tai mūsų laiką atspindinti poezija ir ne tik karo realijomis, tačiau vidine Ukrainos būsena. Kiek teko pažinti šią poeziją, man susidaro įspūdis, kad ji dabar yra turbūt stipriausia Europoje“, – teigė Antanas A. Jonynas. Knygoje – tiek puikiai jau žinomi poetai, tiek ir mažiau žinomi vardai, rinkinys aprėpia plačią geografiją, jausenas ir poetinius pasaulius.
Dar vienas rinkinys, galintis padėti susipažinti su ukrainiečių poezija, – „Susitikimai“, kuriame – 18 Ukrainos ir Lenkijos poetų kūryba. Tai Lenkijos solidarizacijos su Ukraina projektas, dvikalbė antologija, kuri prabyla mums apie karą ir taiką, meilę ir užmarštį, dar kartą liudijanti, kad kalba gali būti galingas ginklas.
Jurijus Andruchovyčius „Moskoviada“
Vertė Vytas Dekšnys
„Hieronymus“
Vienas iš plačiausiai žinomų Ukrainos rašytojų Jurijus Andruchovyčius savo knygose kuria pasakojimus, kuriuose dera fantasmagorija, poetinė kalba, detektyvinės intrigos, politinės realijos, satyra, socialinio gyvenimo atspindys. Šis romanas laikomas vienu sėkmingiausių jo darbų, ir jame atskleidžiamas pūvančios buvusios imperijos veidas, delyrinės klajonės po Maskvą, tai sykiu ir postapokaliptiniai vaizdiniai, ir nuorodos į istoriją bei kultūrą, KGB siaubas, o kartu ir pašėlusiai juokingas, vaizduotės šuoliais stebinantis kūrinys.
Olehas Lyšeha „Didysis tiltas“
Vertė Vytas Dekšnys
„Bazilisko ambasada“
Olehas Lyšeha buvo žinomas ukrainiečių poetas, tikra literatūros legenda, jo eiles nuo 1972-ųjų iki 1988- ųjų buvo draudžiama spausdinti, jo kūryba pirmą kartą buvo publikuota tik sulaukus 40-ies metų. Šis rinkinys laikomas išsamiausia jo knyga, ji pelnė daug dėmesio ir apdovanojimų. O.Lyšeha pats savo gyvenimu liudijo kitokį žvilgsnį į tikrovę, elgėsi pagal savo paties taisykles, buvo nevaržomas tradicijų ir rėmų. Tai atsispindi ir jo kūryboje, kuri įveda skaitytoją į keistus, slėpiningus, kartais sunkiai perprantamus, tačiau labai savitus poetinius laukus.
Viktoras Neborakas „Eilėraščiai iš Vyhovskio gatvės“
Vertė Vytas Dekšnys
Leidykla „Bazilisko ambasada“
Vienas ryškiausių devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavusios Ukrainos kūrėjų kartos atstovų, rašantis tiek poeziją, tiek prozą, taip par rengiantis ir performansus. Savo eilėse jis paliečia šių laikų Ukrainos istoriją, socialines problemas, jo eilėse galime užfiksuoti laiko ženklus, tapatybės formavimąsi, tai poezija, kuri smarkiai nenutolusi nuo realybės, galinti poetiniu žodžiu paaiškinti, kas svarbu šios šalies žmonėms buvo per pastarusiuos keliasdešimt metų.
„Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“
Vertė Donata Rinkevičienė
„Gelmės“
Šioje knygoje 50 Ukrainos intelektualų lūpomis prabyla jų pirmųjų karo meto patirtys. „Kol turime savo kalbą, kol turime bent menką galimybę paaiškinti patys save, pasakyti savo tiesą, sutvarkyti atmintį“, – sako vienas iš šio rinkino esė autorių S. Žadanas. Greta jo čia yra ir kitų daugybės žinomų rašytojų, žurnalistų, filosofų, režisierių, tokių kaip A. Liubka, J. Andruchovyčius, O. Zabuzhko ir kitų apmąstymai. Tai – ne tik patirto siaubo, sunaikinimo liudijimai, bet ir optimizmo gūsis, kad gyvenimo prasmių neįmanoma sunaikinti.
Žvilgsnis į Ukrainą – lietuvių autorių knygose
Apie karo Ukrainoje patirtis knygų yra parašę ir lietuviai, tad norintiems autentiškų pasakojimų siūlome atkreipti dėmesį į jas. Norintiems liudijimų iš karo lauko, rekomenduojamos Arūno Kumpio dvi knygos „Ukrainos karo audrose“ („Briedis“), čia jis pasakoja apie užduotis, karo veiksmus, kuriuose teko dalyvauti pačiam. Dienoraštiniu principu sudėliotuose pasakojimuose veriasi nepagražinta karo realybė. Dokumentiniu, metraštiniu stiliumi sudėliota ir Ernesto Kuckailio knyga „100 pirmųjų karo dienų“ („Vox Altera“), kurioje pasakojama apie pirmuosius tris Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesius. Prasidėjus plataus masto invazijai, pasirodė ir atnaujintas Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ („Alma littera“) leidimas. Šioje knygoje autorius aprašė tai, ką jam teko patirti Maidano įvykių metu ir kare Rytų Ukrainoje, o naujame leidime yra ir trečioji dalis, kurioje jis jau pasakoja apie 2022-aisiais pradėtą karą ir tai, kaip vyko televizijos dokumentikos filmo „Kyjivo trasa“ kūrimas. Norintiems gilesnių karo analizių vertėtų atkreipti dėmesį į Giedriaus Petkevičiaus knygą „Kruvinos saulėgrąžos“ („Alma littera“), kurioje, aprašant karinius veiksmus, taip pat pateikiamos analizės, kokiomis priemonėmis kovojama, kokia taktika naudojama ar klaidos daromos. Ne tiesiogiai su šiuo karu susijusi, tačiau nemažai apie ukrainiečių mentalitetą, jų charakterį ir tai, ką reiškia dirbti ambasadoriumi Ukrainoje, pasako prieš pat lemtingus vasario įvykius pasirodžiusi Algirdo Kumžos knyga „Oranžinis romanas. Ambasadoriaus užrašai“ („Balto“). Kuomet teko imti iš knygos autoriaus interviu po knygos pasirodymo, A. Kumža sakė, kad ukrainiečių charakteris toks, kad jie tikrai rusams nepasiduos. Ir jis buvo teisus.
Knygos apie V. Zelenskį
Tie, kas nori geriau susipažinti su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biografija, jo mintimis, irgi gali rasti knygų lietuvių kalba. Nors svarbiausi V. Zelenskio biografijos faktai rašomi šiuo metu, ukrainiečių žurnalistas ir knygų autorius Serhijus Rudenka knygoje „Zelenskis“ (vertė Jovita Liutkutė, „Alma littera“) siūlo atsisukti atgal ir pažiūrėti, kas formavo V. Zelenskio asmenybę, koks buvo jo kelias į politiką, kokie bendražygiai jį supo, kaip jo aktorinė praeitis padėjo ar trukdė tapus Ukrainos prezidentu. Tiesa, tai tik V. Zelenskio biografijos grybštelėjimai, bandymai iš atskirų epizodų suformuoti jo portretą.
Karo metu V. Zelenskį pamatėme ir kaip uždegančias kalbas sakantį, ryžtingą prezidentą, tad norintiems perskaityti jo karo kalbas išleista knyga „Žinia iš Ukrainos“ (vertė Andrius Navickas, Dominyka Marija Navickaitė, „Alma littera“), kurioje Ukrainos prezidento asmeniškai atrinktos kalbos. Ir tai žvilgsnis ne tik į V. Zelenskį, bet ir visą tautą, jos sugebėjimą atkakliai priešintis. O daugeliui pasaulio politinių lyderių – tai pavyzdys, kaip kritinėse situacijose turi elgtis ir kalbėti prezidentas.
