Borisas Akuninas Rusijoje išgarsėjo serija apie seklį Erastą Fandoriną. Šioje serijoje – ne visai tradiciniai detektyvai, kuriuose jis perteikė XIX amžiaus pabaigos atmosferą, jiems būdingas rafinuotas, netgi šiek tiek manieringas stilius, neblogai atitinkantis pasakojamą laikotarpį.
Po 1998 metais pasirodžiusio pirmojo romano apie Erastą Fandoriną „Azazelis“ B.Akuninas parašė visą seriją apie šį seklį – žinoma, rašytojas ne kartą buvo kaltinamas, kad kartojasi, kad išsisėmė, tačiau jo gerbėjų būrio tai nemažino. Ir visgi akivaizdu, kad ir pats B.Akuninas kiek pavargsta nuo Erasto Fandorino ir nori pakeisti tiek laikmetį, tiek pagrindinius personažus. Taip gimė dar bent kelios jo knygų serijos, o štai ši, „Šnipų romanas“, tarsi paklydėlė tarp B.Akunino taip mėgstamų knygų serialų, įtraukta į ciklą „Žanrai“. Tiesa, nuo Erasto Fandorino rašytojas čia toli nepabėgo, nes pagrindiniai veikėjai vienais ar kitais būdais susiję su šiuo sekliu. Tačiau tai daugiau žaidimas su skaitytojais, pasiūlymas paieškoti intertekstinių ryšių, nes tiek laikotarpis, netgi pasakojimo stilius skiriasi nuo romanų apie Erastą Fandoriną. Čia jau ne XIX amžiaus pabaiga ar XX amžiaus pradžia, o 1941-ieji. Tiesa, temos prasme autorius toli nebėga, čia ir vėl mes panardinami į šnipinėjimo voratinklius, kur aplinkui visiškai neaišku, kas dirba kam, kas sąjungininkas, o kas išdavikas.
B.Akuninas tai yra tiek atidirbęs, kad panašaus stiliaus kūrinius galėtų rašyti užsimerkęs
Šio romano veiksmo laikas – prieš Vokietijai įsiveržiant į Sovietų Sąjungą. B.Akuninas romano fabulai pasirinko temą, jau ne kartą nagrinėtą tiek istorikų, tiek kitų rašytojų – ką iš tiesų Josifas Stalinas žinojo apie Adolfo Hitlerio puolimo planus? Ar buvo jam žinoma numanomos atakos data? B.Akunino to laiko rekonstrukcijoje į Maskvą vokiečiai išsiunčia ryšininką, kuris turi susisiekti su čia veikiančiu itin slaptu agentu. Sužinoję apie šiuos planus, ryšininką perima rusų specialiųjų tarnybų darbuotojai, kurie mėgina numesti vokiečiams jauką – ryšininku turi apsimesti jaunesnysis leitenantas Jegoras Dorinas. Tačiau operacijos sėkmė pakimba ant plauko – nenumatyti įvykiai, gudriai suregztas vokiečių šnipų tinklas, atrodytų, niekais pavers visas rusų pastangas. Tačiau, žinoma, pagal visas klasikines romanų apie šnipus taisykles, pagrindinis herojus turi rasti išeitį. Autorius iki pačios romano pabaigos sumaniai vynioja siužeto vingius, tad atomazga gana netikėta.
Kaip ir visuomet, B.Akuninas pasistengia perteikti ne tik patį detektyvinį siužetą, bet ir to meto gyvenimo realijas, atmosferą. Galbūt kai kas ir pasirodys hiperbolizuota, perdėta (kad ir herojaus įsitikinimas sovietinio gyvenimo būdo teisingumu). Į bendrą kokteilį autorius įmeta žiupsnį romantikos, meilės romaną, ir gauname nuo žanro standartų nenutolstantį, lengva plunksna surašytą šnipų romaną – akivaizdu, kad B.Akuninas tai yra tiek atidirbęs, kad panašaus stiliaus kūrinius galėtų rašyti užsimerkęs. Galima burbėti dėl tų pačių pasikartojimų, tačiau juk B.Akuninas ne kartą yra sakęs, kad tai tėra pramoginė literatūra, ne daugiau.
Tad neįpareigojančiam savaitgalio skaitymui ši knyga įtempto siužeto knygų mėgėjams turėtų neblogai tikti.
