Man atrodo, kad per vieną vasarą pradėjo du tavo gyvenimai. Vienas – saloje, kitas – kažkur praeityje.
Dviem knygos herojės Lauros gyvenimams patirti jums užteks vieno savaitgalio.
15min.lt skaitytojų iškart atsiprašau, kad rašau apie žmogų, kurį pažįstu – su A.Kavaliauskaite ketverius metus mynėme Žurnalistikos instituto slenkstį. Bet būtent dėl to ir pasičiupau savaitgalio skaitiniams jos knygą – žinojau, kaip gerai ji valdo žodį. Ir nenusivyliau – ir tekstas „plaukiantis“, ir siužetas įtraukia.
Pristatydama debiutinį savo romaną, A.Kavaliauskaitė sakė, kad jo tikslas yra priversti žmogų ne ieškoti paslėptų prasmių, o mėgautis. Knyga iš tiesų yra parašyta taip, kad labiausiai įtraukia jos siužetas – verti puslapį po puslapio, norėdamas kuo greičiau sužinoti, kaip knygos herojai Laurai seksis su Fredžiu, ar draugiški santykiai su storu amerikiečiu Henriu pereis į kažką romantiškesnio, galų gale, ar atsiras dėl jos tėvo mirties kaltinamas šeimos draugas Faustas.
Tačiau prasmių, tyčia ar netyčia, mano galva, A.Kavaliauskaitė savo romane prislapstė. Nors knyga, pasak jos, yra greitai „suvalgoma”, jos virškinimas užtrunka ilgiau – knygoje gausu labai skirtingų personažų, kuriuose skaitytojas gali atpažinti ir save.
Galbūt kažkam artimiausia pasirodys Laura, kompleksuojanti dėl savo figūros, pasimetusi tiek meilės, tiek karjeros labirintuose (jeigu jos dainavimą Ispanijos baruose ar darbą sumuštinių fabrike galima vadinti karjera).
Neišduosiu, kaip baigsis Lauros ir Fredžio istorija, tik užsiminsiu, kad ji yra labai gyvenimiška. Kaip ir visa knyga – jokio kvailo melo apie „o po to jie ilgai ir laimingai gyveno“.
Laura gali pasirodyti artima ir tuo, kad, nors ir yra nevykėlė, arba „žavi nevykėlė“, kaip jiedu su Henriu save vadina, ji yra talentinga – mergina moka skambinti pianinu. O tai suteikia vilties dėl šviesios ir gražios merginos ateities. Juk neretas mūsų, nuobodžiaudamas prie savo „siuvimo staklių“ (kad ir ką dirbtumėte, taip vadinu etatinius darbus), pasvajojame apie dieną, kaip pagaliau mūsų talentas leis mums sušvytėti. Nors dar ir nesame atradę savo talentų, nujaučiame juos, taigi ir šlovę, egzistuojant.
Jeigu ne Laura, tai galbūt Ispanijoje barą turintis jos storulis amerikietis draugas Henris pasirodys artimas. Pusamžis vyriškis sunkiai telpa į lėktuvo sėdynę, tačiau meilės nuotykių jam netrūksta.
Henris, kaip vėliau supranta Laura, yra vienintelis žmogus, su kuriuo ji visą laiką sutinka. Pati tyriausia meilė. Ar draugiški santykiai virs romantiškais? Skaitykite patys. Ne tik tam, kad rastumėte atsakymą į šitą klausimą – Lauros ir Henrio santykiai apskritai yra tokie tyri ir nuoširdūs, kokių kartais mes ir ilgimės. Būtent nuoširdžios draugystės, o ne iš pradžių romantiško, o vėliau į rutiną virstančio pazyliojimo su kaprizingu vyresniu vyru.
Būtent toks yra Fredis – Lauros sužadėtinis, ją sau į guolį atsitempęs tiesiai iš mokyklos suolo. Fredis iš pradžių žavi tuo, kuo mus ir traukia vyresni vyrai – mokėjimu asistuoti. Neišduosiu, kaip baigsis Lauros ir Fredžio istorija, tik užsiminsiu, kad ji yra labai gyvenimiška. Kaip ir visa knyga – jokio kvailo melo apie „o po to jie ilgai ir laimingai gyveno“.
Kitą skaitytoją galbūt sudomins Lauros gyvenimas Ispanijoje – dainavimas bare, beprasmiai ir motononiški darbai plaunant indus, sėdint parduotuvėje ar dėliojant sumuštinius. Nuobodus darbas, tiesa, pasakoja knygos herojė Laura, suteikia galimybę filosofuoti, galvoti apie tokius dalykus, apie kuriuos, dirbdamas įdomų darbą, nesusimąstytum.
Paslaptingausias knygos personažas – Faustas. Jis ir A.Kavaliauskaitei patinka labiausiai. Jis kaip Godo – skaitai knygą ir lauki, ar pasirodys.
Ir dar daug daug personažų A.Kavaliauskaitė apgyvendino pirmajame savo romane – siūlau susipažinti patiems (knyga kainuoja apie 10 eurų).
Literatūrinių tekstų knebinėtojai, matyt, kalbės ir apie jos romano lyrinį subjektą, o ją pažįstantys ar bent jau feisbuke sekantys žmonės tikins, kad Laura labai panaši į Akvilę.
Iš tiesų autobiografinių motyvų knygoje yra – A.Kavaliauskaitė ir pati laimės Ispanijoje ieškojo, ir skambina puikiai, ir balsinga.
Jeigu nesate padarę nė vienos klaidos, romano nesuprasite“, – savo knygą pristato debiutuojanti rašytoja.
Galbūt knygos rašytojams yra alternatyvi jų gyvenimo istorija.
Bet aš siūlau knygą skaityti atsiribojant nuo autorės – gal Laura esate jūs, o ne Akvilė. O gal nė viename personažų neatrasite ir krislelio savęs. Koks skirtumas, savaitgalis su knyga vis tiek bus geras.
„Pirmąją savo knygą skiriu melagiams, pataikūnams, apsimetėliams, tinginiams, kuklioms tetoms su peiliais kišenėse ir naivioms jų dukroms – visiems, kurie netobuli ir patys tai žino. Jeigu nesate padarę nė vienos klaidos, romano nesuprasite“, – savo knygą pristato debiutuojanti rašytoja.
