Knygą išleido leidykla „Kitos knygos“, o į lietuvių kalbą vertė Laimantas Jonušys. Būtent nuo knygos vertimo ir reikėtų pradėti šią apžvalgą. Romano pasakojimas yra subtiliai elegantiškas, o tai tik didelis vertėjo L.Jonušio darbo rezultatas. Tiesa, pats L.Jonušys yra tapęs kone vizitine kortele knygų, kurios yra vertos dėmesio ir iliustruoja, kas yra puikus knygos vertimas, suteikiantis didžiausią skaitymo malonumą.
„Žaidimas ir pramoga“ pirmą kartą išleistas 1967 metais ir vadinamas literatūrine klasika. Tai trečias amerikiečių rašytojo J.Salterio romanas, kuris yra tapęs jo vizitine kortele ir vadinamas vienu svarbiausių jo kūrinių. Vakaruose atgyja susidomėjimas šio autoriaus kūryba.
Knyga „Žaidimas ir pramoga“ skaitytoją nukelia į Prancūziją septintajame dešimtmetyje. Epicentre – Jeilio universitetą metęs ir į Prancūziją atvykęs Dynas, kuris susipažįsta su neturtingoje šeimoje augusia Ana Mari. Juodu tampa pora, kuri nuolat leidžiasi į kelią ieškoti nuotykių ir pramogų. Vynas, skanus maistas, neištirtos vietovės – tai yra Dyno ir Anos Mari literatūrinė kasdienybė.
-
Knygos recenzija. Laiko ir pieno upės N.Ikstenos romane „Motinos pienas“
-
Knygos recenzija. Jo Nesbø „Makbetas“ – moderni Shakespeare'o interpretacija
-
Knygos recenzija. Ir tai – praeis
-
Knygos recenzija. M.P.E.Martynenko „Praeis“ – antras bandymas malonumui atrasti
-
Knygos recenzija. Atsitiktinumas ar likimas? Atsakymą siūlo Davido Mitchello „Prižiūrėtojas“
Dynas čia iliustruoja išlaidų, lengvo gyvenimo būdo jaunuolį, kuris, kaip pats sako, studijas universitete metė dėl to, kad jos jam tiesiog per lengvos. Tuo metu Ana Mari – rami, tyli, kukli mergina, kuri susižavi Dynu, atklydusiu į mažą miestelį, kuriame ji augo. Jie tarsi priešprieša vienas kitam. Knygoje sutinkame ir dar vieną ryškų personažą – pasakotoją. Visos romano siužetinės linijos kalba jo lūpomis, tarsi jis pats viską išvydo, patyrė. Tačiau išties jis žavisi Dynu – jo elegancija, įžvalgiu protu, neeiliniais sugebėjimais. Jis mielai užimtų Dyno vietą ir leistųsi į kelią su Ana Mari.
Tačiau į šį pasakojimą iš šalies žvelgiančio personažo lūpomis sklinda ne tik pavydas dėl Dyno lengvabūdiško gyvenimo, kuris yra tarsi nesibaigianti pramoga.
Pasakojimo metu yra nuolat jaučiamas neišvengiamybės jausmas. Tiek Dynas, tiek ir Ana Mari supranta, kad judviejų laikas kartu senka, jis nėra amžinas. Tačiau jie „Delage“ automobiliu renkasi vis kitus ir neištirtus kelio vingius, kurie stumia likimą į šalį. Abu veikėjai supranta, kad judviejų kelionė neišvengiamai turės sustoti – ateis diena, kai kelias baigsis ir jiems reikės sukti į skirtingas puses.
Šių kelionių metu skaitytojui atveriamas Prancūzijos grožis. Kaip romane ir rašoma, tie maži miesteliai, kuriuos aplanko Dynas ir Ana Mari, yra tikroji Prancūzija. Būtent šie literatūriniai peizažai išties žavi. Prieš akis iškyla septintasis dešimtmetis Prancūzijoje, negirdėti šalies kraštai, prabangus maistas, geras vynas, šokiai, o skaitytojas tarsi ir raginamas kilti ir ruoštis savai kelionei.
„Žaidimas ir pramoga“ yra tarsi literatūrinis liudijimas mums, žmonėms, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.
Šiose klajonėse po šalį atsiskleidžia meilės, laikinumo, santykių trapumo, galų gale – žmogiškųjų ydų temos. Lengva suklysti pasakius, kad tai knyga, banaliai kalbanti apie dar vieną meilės istoriją. Išties ji žvelgia daug giliau – tai rodyklė į prasmės paieškas, nuolatinį bėgimą ne tik nuo savęs, bet ir bėgimą nuo to, ko mes bijome labiausiai. Bėgimą nuo mus supančių rūpesčių, nuo mus supančio rutinos. Per Dyno ir Ano Mari elgesį skaitytojui tarsi iškeliamas klausimas – kokioje kelionės yra jis? Ar kelionėje į pramogas, ar bėgime nuo savęs?
Romane daug intymumo. J.Salteris nevengia itin atvirtų scenų, tačiau šis literatūrinis seksualumas yra elegantiškas – čia nerasime gašlių interpretacijų, kurios iššoktų iš pasakojimo rėmų. Priešingai, erotiškumas tarsi papildo istorijos siužetą, suteikia savito atspalvio ir atrodo labai natūralus. Kita vertus, tai tampa tarsi durimis į slaptas miegamojo duris, kurias pravėrus terandame dar vieną detalę, kuri yra tik viena gyvenimo dėlionės dalis.
Knyga patiks tiems skaitytojams, kurie ieško kokybiškos, laiko nepaveiktos literatūros, gebančios priversti sustoti ir skaitant mėgautis kiekviena akimirka. Nors pati knyga tarsi skuba, bėga ir kartais atrodo, kad nespėsi jos pavyti, bet galiausiai telieka mėgautis istorija, kurios pabaiga – nenuspėjama.
Man šis romanas buvo tarsi prancūziškas F.Scotto Fitzgeraldo „Didysis Getsbis“, privertęs jausti, kad malonumas ir geismas yra aukščiau likimo, nors greta stovi neišvengiamybė. Romanas žavėjo gelme – viename kūrinyje mes galime rasti puikiai derančias meilės, seksualumo, prasmės paieškas bei unikalų žvilgsnį į gyvenimą Prancūzijoje. Pavadinti šį romaną vien erotiniu ar turinčiu šį erotinį šešėlį – tolygu nepasakyti nieko. Jis turi temų įvairovę, kuri kiekvienam skaitytojui gali atsiverti savitu kampu.
„Žaidimas ir pramoga“ yra tarsi literatūrinis liudijimas mums, žmonėms, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Jog viskas, kas pernelyg ilgai paremta malonumu ir neatsakingumu – turi baigtis. Viskas anksčiau ar vėliau išnyksta. Esame tik gyvenimo bendrakeleiviai, bet J.Salteris mums siūlo vieną iš galimų likimo vingių – švęsti šį kasdienybės trapumą.
