1955 metais Alžyro Sacharoje, poetų gentyje gimęs Y.Khadra (tikrasis vardas Mohamedas Muleseulas) – buvęs kariškis, kurio pirmoji knyga skaitytojus pasiekė 1984-aisiais. Dabar šio rašytojo kūryba yra išversta ir išleista 41-oje pasaulio šalyje, pelnė daug apdovanojimų ir premijų. 2003 metais Nobelio literatūros premijos laureatas Johnas Maxwellas Coetzee sakė, kad Y.Khadra yra vienas didžiausių šių dienų rašytojų.
„Aš gimiau tam, kad rašyčiau. Pradėjau labai jaunas“, – viename interviu yra sakęs rašytojas. Šį interviu galite rasti paspaudę čia.
Y.Khadra romanas „Ką nakčiai skolinga diena“ žurnalo „Lire“ buvo išrinktas geriausia 2008 metų knyga ir pelnė literatūrines premijas Prancūzijoje, Kanadoje ir Vokietijoje.
Junis ir Žonas
Šios knygos herojus Junis – arabų berniukas, augęs vargingoje šeimoje, kuri praeityje buvo itin garsi ir įtakinga. Junio tėvas – užsispyręs ir religingas žemvaldys, įsitikinęs, kad jį persekioja nesibaigiančios nesekmės.
Knygos pasakojimas prasideda 1930 metais, tuo metu, kai Alžyras buvo Prancūzijos protektoratu. Didžioje šalies dalyje gyveno prancūzai, tad Orano miestas, kuris ir tampa pirma Junio gyvenimo kelionių stotele, buvo europietiškas, arabų vengiamas.
Junis su šeima iš kaimo keliasi į Oraną – miestą, kuris yra vadinamas arabų paskutine viltimi. Kenčiant nesibaigiantį skurdą ir nepavykus prasigyventi, Junio tėvas berniuką atiduoda auginti pasiturinčio brolio šeimai, kuri berniukui suteikia išsilavinimą ir kitokį gyvenimą.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rašytojas Yasmina Khadra |
Tačiau gyvendamas europietiškoje miesto dalyje, arabo musulmono ir katalikės šeimoje, Junis tampa Žonu. Pamiršta vargingą gyvenimą skurdo permelktame rajone, jo draugais tampa europiečiai, arabiškas skurdas tampa tarsi išgaravusiu sapnu.
Tapatybės paieškos
1954 metais į viešumą iškyla anksčiau pogrindyje veikęs Liaudies išsivadavimo frontas, kuris siekia Alžyro nepriklausomybės. Aršios kovos, pasiglemžusios daug gyvybių, pradeda draskyti Junį iš vidaus. Kas jis – europietiškas Žonas, palaikantis prancūzus ir trokštantis nuslopinti arabų sukilimą, ar arabas musulmonas Junis, geidžiantis savo tėvynės nepriklausomybės, kuri galėtų panaikinti arabų vergovę ir skurdą? Kartu su nepriklausomybės kovomis Junis viduje kovoja su savimi, ieško savo tapatybės.
Nepriklausomybės kovų šešėlyje Junis yra priverstas atsisakyti laimingo gyvenimo. Nors jis yra pasiturintis ir gerbiamas vaistininkas, bet neturi ramybės širdyje. Viskas susiję su Emilija. Mergina, kurios meilę Junis atstūmė. Kiek panašu į Holivudo kuriamų filmų scenarijus: mergina, dėl kurios meilės varžosi geriausi draugai, pastaroji juos supykdo ir tik po kurio laiko visi gali bendrauti kaip anksčiau. Banaliai skambanti istorija matoma ir čia. Tačiau ji baigiasi neįprastai.
Emilijos meilę atstūmęs Junis nepriklausomybės kovų metu ieško ne tik savo tapatumo, gyvenimo džiaugsmo, bet ir bando atsakyti į klausimą – kas dėl visko yra kaltas. Kodėl jis negali būti laimingu? Žmogų, kuris buvo laimingo gyvenimo garantas, Junis atstūmė. Ir viskas vardan pažado, garbės žodžio, kuris jam buvo svarbesnis nei šilti jausmai.
Rašytojas itin žaismingai žaidžia romano stiliumi – kartais atrodo, kad knygos pasakojimas vyksta ne Orane ar Rio Salade, bet Europoje
Gyvenimo veidrodis
Knyga pasakoja Alžyro istoriją nuo 1930 metų iki mūsų dienų. 1962 metais Alžyrui išsikovojus nepriklausomybę gyvenimas šalyje keitėsi. Junis tuo metu grimdo į neišsenkančios depresijos liūną, vis dar ieškojo savo tapatybės. Kas jis – europietis, ar arabas?!
Nors atrodytų, kad knyga – apie mums mažai pažįstamą Alžyrą, tačiau jos istoriją ir Junio vidinius išgyvenimus galima pritaikyti kone kiekvienam. Tapatybės, likimo, nuomonės paieškose autorius per Junio personažą parodė, kad šie klausimai gali kilti ne tik arabams nepriklausomybės kovų metu. Tai susiję su visa žmonių bendruomene.
Rašytojas itin žaismingai žaidžia romano stiliumi – kartais atrodo, kad knygos pasakojimas vyksta ne Orane ar Rio Salade, bet Europoje. O vaizdingos aplinkos detalės, skrupulingai vaizduojamas arabų gyvenimas knygai suteikia žavesio, leidžia geriau pažinti arabų gyvenimą, kuris yra susaistytas itin griežtomis taisyklėmis.
Knygą perskaitęs puoliau ieškoti informacijos apie Alžyrą, nepriklausomybės kovas. Romanas privertė gilinti žinias apie šią Afrikos valstybę. Tad autorius pasiekė savo tikslą – sudomino ne tik knyga, bet ir Alžyru...
Vis dėlto perskaičius knygą nusivyliau. Ne knyga, bet savimi, kad Vilniaus knygų mugės metu nebuvau susitikime su Y.Khadra – pasirinkau kitą rašytoją.