Šiuo metu Arlidge’as rašo serialui „Silent Witness“, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV televizijos tinklams siūlo visai naujo kriminalinio serialo bandomąsias serijas. Kriminalinių serialų kūrimo patirtis persikėlė ir į popierių – kaip rašytojas Arlidge’as debiutavo detektyviniu romanu „Eni beni“ (Eeny Meeny). Tai pirmasis trileris iš ciklo apie detektyvę inspektorę Heleną Greis.
Skirtingai nuo įprastų detektyvinių knygų herojų, Helena su savo problemomis tvarkosi ne vartodama alkoholį, o kur kas drastiškesniais ir neįprastesniais būdais.
Helena Greis – netipiška detektyvė inspektorė: ją persekioja vaikystėje patirtos traumos, virtusios vienu siaubingu košmaru, neduodančiu ramybės net brandžiai ir jau nemažai pasiekusiai moteriai. Jei profesinėje srityje Helenai Greis nieko negalime prikišti, tai asmeninis jos gyvenimas siaubingas. Skirtingai nuo įprastų detektyvinių knygų herojų, Helena su savo problemomis tvarkosi ne vartodama alkoholį, o kur kas drastiškesniais ir neįprastesniais būdais. Ne, tai ne narkotikai, tačiau ne mažiau priblokš skaitytoją, sužinojusį, kad paslaptinga paslaptingos vietos ir neįprastos paslaugos užsakytoja yra kaip tik Helena Greis. Ji neturi tėvų, ji neturi artimųjų, ji neturi vyro, vaikų, naminio gyvūnėlio ir stengiasi neprisirišti ir neįsipareigoti. Tačiau praeitis ją pasiveja pačiais žiauriausiais būdais.
Visi žino skaičiuotę eni beni, tačiau knygos „Eni beni“ herojams ši skaičiuotė siejasi toli gražu ne su linksmybėmis, o su išgyvenimo žaidimu. Eni beni – iš dviejų lieka tik vienas. Eni beni – privalai nužudyti, jei nori likti gyvas. Eni beni – trys kartai, kai pinklėse atsiduria po du žmones. Eni beni – skaičiuoja ir šauni detektyvė, tačiau kuo toliau, tuo šiurpiau. Eni beni – tai ir beviltiška situacija, ir tas siūlo galas, kurio turi griebtis Helena Greis. Pirmoji žmogžudystė tikrai atrodo kaip žaidimas – įsimylėjėlių porelė papuola į spąstus ir dabar vienas jų turi nužudyti savo partnerį, kad liktų gyvas. Tokia yra paslaptingo pagrobėjo sąlyga. Mergina nužudo savo vaikiną ir tą pat minutę yra paleidžiama.
Toks scenarijus pasikartoja dar du kartus, tik kitos aukos – ne įsimylėjėliai, tai motina ir dukra bei du kolegos. Be visų kitų užmačių, knygoje nagrinėjama labai įdomi tema: ką reiškia gyventi ir ką reiškia mirti? Ar tas, kuris nužudo kitą, kad ir priverstas aplinkybių, yra stipresnis, o gal silpnesnis? Ką reiškia likti gyvam? Ar tikrai išgyvenęs asmuo nenužudomas kitais būdais: moraliai, dvasiškai? Galų gale fiziškai? Ar kaltė gali privesti prie savižudybės? Blaškymasis, kol priimamas sprendimas, ir veiksmai jį priėmus, savęs pateisinimai ir kaltės jausmo galia bei įvairūs kiti nusikaltimų niuansai dar įdomesni už patį bylos nagrinėjimą. Daug šalutinių temų, kurios suintriguos ir kurios šį detektyvą išskiria iš kitų. Dažniausiai esame įpratę skaityti tik apie nusikaltimo atskleidimą, o Arlidge’as atskleidžia mums ir kitą pusę – aukos ir budelio jausmų ir veiksmų gamą, be to, šiuo atveju riba tarp aukos ir žudiko išsitrina. Tai įdomiausia, labiausiai intriguojanti, filosofiškiausia, o drauge ir labiausiai nenuspėjama turinio pusė.
Kita turinio dalis įprastesnė, bet ne prastesnė. Detektyvei tenka tirti keistą nusikaltimą, kuriuo net patikėti iš pradžių sunku. Tai, ką pasakoja gyva likusi liudytoja, labiau primena nesveikas fantazijas ar kliedesius. Tačiau pasakojimas yra realus. Nespėjus gerai suvokti pirmojo nusikaltimo, detektyvę užklumpa antroji žmogžudystė. Jei pirmoji su ja asmeniškai nesusijusi, tai antroji Heleną Greis paliečia kur kas asmeniškiau. Trečioji žmogžudystė paskatina ieškoti bendrumų ir galų gale išaiškėja, kad tik iš pirmo žvilgsnio aukos nesusijusios su Helena. Nuosekliau pasiaiškinus ir prisiminus kai kuriuos senus įvykius pasidaro aišku, kad visas aukas Helena pažinojo...
Tai kas ir ką jai bando pasakyti tokiu žiauriu būdu? Čia praeitis ir užklumpa Heleną visu savo bjaurumu. Kaip ir kiekviename detektyve, byla išaiškinama, net galite numanyti, kas tas paslaptingasis žmogžudysčių organizatorius, bet tai nė kiek nesugadins skaitymo malonumo, nes kai galvojate atspėję (ir greičiausiai teisingai) nusikaltėlį, rašytojas pateikia dar vieną staigmeną – visa ko paaiškinimą, motyvą. O tokios versijos tikriausiai nedaug kas iš skaitytojų tikėjosi...
Štai toks kelias temas jungiantis detektyvas, veiksmo intensyvumu prilygstantis trileriui, o pasakojimo vingiai pateikia netikėčiausių staigmenų, kad rodos, jog už kiekvieno kampo paties tyko nelemtasis eni beni... Dairykitės per petį ir laukite tęsinio.
