A.Čekuolis kone kasmet išleidžia po naują knygą, o šių metų pradžioje pasirodė naujausia jo knyga – „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“, kurią išleido leidykla „Alma littera“. Tad kas naujo šiame kūrinyje?
Be jau A.Čekuoliui knygose įprastos publicistikos įvairiomis temomis – nuo ekonomikos iki įprastinių gyvenimo situacijų, autorius šį kartą bando pasinerti į Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) darbą Afganistane. A.Čekuolis buvo pirmasis žurnalistas, kuriam Lietuvos kariuomenės pajėgos Afganistane praskleidė paslapties šydą ir leido į savo darbą pažvelgti be jokių užuolankų.
Prieš pradėdamas skaityti knygą tikėjausi, kad būtent ši leidinio dalis, kurioje atskleidžiamas SOP gyvenimas – bus pati įdomiausia. Teko nusivilti. Gerbiu A.Čekuolį, jis tikrai puikiai rašo, tačiau karių gyvenimas Afganistane buvo pateiktas tokiu stiliumi, kad skaitant tekdavo dvejoti, kiek čia tiesos, o kiek fikcijos.
Knygos „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ anotacijoje teigiama, kad apie Afganistaną A.Čekuolis parašė „nieko negindamas, nieko nesmerkdamas. Taip kaip yra“. Tačiau nemanau, kad skaitytojas šioje knygos dalyje atras kažką nauja. Ši dalis apie Afganistaną priminė literatūrinį kūrinį, o ne publicistiką. Prisiminkim, kad A.Čekuolis Afganistane lankėsi ir karo kovas iš arti stebėjo net aštuonis kartus – tad neginčijamai galėjo pateikti daugiau įdomybių.
Galbūt A.Čekuolį esame įpratę matyti kitame amplua – puikų publicistą, surenkantį daug informacijos ir ją sugebantį įtaigiai pateikti skaitytojui taip, kad jis neliktų abejingas.
Pažįstu keletą skaitytojų, kurie būtent po šio 50-ies puslapių pasakojimo apie Afganistaną naujausią A.Čekuolio knygą padėjo į šalį. Aš pasiryžau skaityti toliau. Ir nenusivyliau.
Daugiau knygų recenzijų, konkursų ir naujienų apie knygas rasite tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Publicistika – stipriausia A.Čekuolio kūrybos pusė. Autoriaus kūryba pasižymi tuo, kad sudėtingus dalykus skaitytojams (ar televizijos žiūrovams) jis sugeba pateikti įdomiai, patraukliai ir suprantamai.
Knygoje „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ A.Čekuolis nagrinėja finansų krizės, jaunimo nedarbo, pasaulinių karų temas. Vietos čia atsiranda ir Kinijai, Indijai, Afrikos žemynui. Kaip teigia pats autorius, skaitydami apie svetimas šalis net nesusimąstome, kad viskas, kas parašyta knygoje, – susiję su Lietuva. Iš viso knygoje publikuojama 40 skirtingų temų, o jų šaltinių sąrašas atrodo dar įspūdingiau.
Viename knygos pristatyme A.Čekuolis prisipažino, kad jis visko tikrai neatsimena, o tik daug skaito, klauso radijo ir sistemina informaciją. Tenka pripažinti, kad jis tai daro tobulai. Žinoma, skaitytojai, kurie skaitė daugiau A.Čekuolio knygų, jau žino autoriaus publicistikos stilių – šioje knygoje jis išlaikomas. Kaip ir įtampa, kuri seka paskui kiekvieną nagrinėjamą temą.
Tačiau skaitant šią publicistiką kyla vienas klausimas – ar sulauksime ko nors naujo, netikėto A.Čekuolio publicistikoje? Bet čia ir slypi atsakymas – ar verta autoriui ieškoti naujų kelių, jeigu rastas laiko gerai patikrintas. Ko gero, skaitytojai tų naujų kelių nė nenorėtų.
Jei norite plačiau pažvelgti į pasaulį, susipažinti su sudėtingomis temomis, apie kurias garsiai kalba viso pasaulio ekonomistai ir politikai, į rankas paimkite šią knygą – nenusivilsite. Tačiau jei iš knygos tikitės tik sužinoti, kaip sekasi mūsų lietuvių kariams Afganistane – gerai pagalvokite, ar tai tikrai ta knyga. Daugiau informacijos patys rasite laikraščiuose.
Bet kuriuo atveju, naujausia A.Čekuolio knyga – kaip visuomet, verta dėmesio.
Smagaus skaitymo.
