Knygų recenzijas, naujienas ir konkursus sekite tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Bestseleriu tapusi knyga išleista 18-oje šalių ir sulaukė milžiniškos sėkmės Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Vokietijoje – net 14 savaičių laikėsi perkamiausių knygų dešimtuko viršūnėje. Vien šioje šalyje romano parduota apie 600 tūkstančių egzempliorių. Iš viso pasaulyje jau parduota beveik milijonas knygos egzempliorių.
Romano autorė L.Riley pirmą knygą parašė būdama vos 22-ejų. Iš viso ji yra parašiusi aštuonis istorinius meilės romanus. Įdomu yra tai, kad tai yra pirmoji knyga, kurią britų rašytoja nusprendė pasirašyti savo tikruoju vardu. Anksčiau autorė prisidengdavo Lucindos Edmonds slapyvardžiu, tad su romano „Orchidėjų namai“ pasirodymu autorė tarsi žengė naują žingsnį – norėjo, kad į ją būtų žiūrima kaip į kitokią rašytoją.
L.Riley romanas „Orchidėjų namai“ – tai aistringas ir romantiškas pasakojimas, susipinantis į vieną šeimos sagą. Knygoje autorė pasakoja apie kelių giminės kartų istoriją, apie visa nugalinčią meilę, nuoskaudą, kaltę ir atleidimą. Skamba banaliai? Daugiau banalybės galima rasti per televiziją rodomose melodramose.
Autorė pasakoja apie kelių giminės kartų istoriją, apie visa nugalinčią meilę, nuoskaudą, kaltę ir atleidimą. Skamba banaliai? Daugiau banalybės galima rasti per televiziją rodomose melodramose
Pagrindinė knygos veikėja – pasaulinio pripažinimo sulaukusi pianistė Džiulija Forester, po jos šeimą ištikusios tragedijos sielos ramybę bei paguodą bando rasti savo gimtajame Norfolke, Vorton Parko dvare, kuriame praleido savo vaikystę.
Kadaise buvusį Anglijos aukštuomenės traukos centru ir intriguojančiomis paslaptimis dvelkiantį Vorton Parko dvarą, neseniai paveldėjo Kitas Krofordas – žavus vyriškis, kuris praeityje taip pat neišvengė skaudžių smūgių. Jaunasis lordas – tai Džiulijos išsigelbėjimas, nuo sielvarto, kuris ją kamuoja dėl žuvusio mylimo vyro ir vos kelių metų sūnaus.
K.Krofordui renovuojant dvaro pastatus, į dienos šviesą iškyla kažkieno seniai rašytas ir paslapčių kupinas dienoraštis, kuris gali aukštyn kojom apversti šių dienų herojų gyvenimus. Dienoraštyje pasakojama istorija – tai istorija, nuo kurios prasidėjo Vorton Parko dvaro nuosmukis.
Džiulija pasineria į dienoraščio pasakojamas praeities istorijas apie Olivijos ir Hario Krofordų gyvenimą. Pasakodama šios jaunos poros istoriją knygos autorė meistriškai skaitytoją perkelia į laikotarpį nuo 1930-ųjų metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nubloškia į tolimąjį Tailandą, po karo niuniokotą Angliją, bei vėl priverčia sugrįžti į šių dienų herojų kasdienybę ir išgyvenimus.
Romane skaitytojai gali žavėtis nuostabiais L.Riley perteiktais personažų charakteriais, jų, emocijomis, aplinkos detalėmis bei didingais ano meto dvaro gyvenimo niuansais. Tiesa, artėjant prie romano „Orchidėjų namai“ pabaigos, norom nenorom šmėkšteli mintis, kad viskas vyksta per greit. Atrodo, kad norėta kuo greičiau sudėlioti visus taškus ant „i“ ir kuo greičiau pabaigti romantišką istoriją.
Viename interviu Lucinda Riley teigė, kad jos tikslas – priversti skaitytoją ką nors pajausti, bent kažkiek sujaudinti jo širdį. „Gyvename materialiame pasaulyje, kartais pasvarstau, kad praradome gebėjimą vertinti svarbiausius dalykus – šeimą, bendrumo jausmą, dvasingumą, gerumą ir, žinoma, meilę. Turiu galvoje ne seilėjimąsi, o tikrą jausmą. Jausmai mus geriausiai charakterizuoja, jie lemia kiekvieną mūsų poelgį“, – sakė ji.
 |
| Leidyklos nuotr./Lucinda Riley |
Skaitant skaudžią Olivijos ir Hario Krofordų praeities istoriją tik dar kartą supranti, jog šiandieniniam žmogui būtų buvę itin sunku gyventi anais laikais, kai visas gyvenimas buvo nulemiamas vos gimus. Jei aukštuomenėje gimė berniukas – jis būtinai ves savo luomo merginą ir rūpinsis visais dvaro reikalais, jei mergina – ištekės už aristokrato. Ir jokio kito pasirinkimo nėra. Tavo gyvenimas sustyguotas. Tad tuo laisvės jausmo suvokimu, mums duoto laisvos valios pasirinkimo supratimu rašytoja savo tikslą įvykdė, siekdama sujaudinti skaitytojo širdį.
Tiesa, kažin, ar „Orchidejų namai“ privers skaitytoją pasinerti į gilesnių apmąstymų gelmes. Autorės pasakojama šių laikų herojų istorijos baigtis lengvai nuspėjama ir tik detalėmis bei pasakojimo būdu skiriasi nuo panašaus tokio tipo romanų. Kita vertus, skaitant labiau intriguoja rašytojos lygiagrečiai pasakojama istorija, vykusi Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu nei šiuolaikinio Vorton Parko dvaro gyventojų išgyvenimai.
Man tai nėra tas romanas, kurį galėčiau įvertinti aukščiausiu balu, tačiau jis turi tą cinkelį, kuris įtraukia ir išlaiko iki pat pabaigos.
„Orchidėjų namai“ – tai istorinis romanas, skirtas daugiau moterims, pasiilgusioms romantikos, tai būdas pajausti sielos ramybę ar tiesiog praleisti vakarą su „lengva“ knyga rankose.
